Specialistų vertinimu, reikia ieškoti kitų būdų vėsinti rinką, pavyzdžiui, privalomai registruoti būstų sandorius arba didinti pasiūlą.Pokyčiai jau po 2 metų
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigė, kad tarpbankinių palūkanų normų EURIBOR ateities sandoriai signalizuoja, kad palūkanų normų kilimas išlieka gana tolima perspektyva.
„Šiuo metu rinkose tikimasi, kad EURIBOR pamažu kilti turėtų pradėti 2023 metais, bet teigiamą teritoriją pasiektų tik 2025 metais.
Nors dar prieš kelis mėnesius lūkesčių ir baimių dėl palūkanų normų kilimo beveik nebuvo, šie lūkesčiai jau pamažu keičiasi. Tam įtakos turi trys priežastys – sėkmingas skiepijimo procesas ir pandemijos suvaldymo perspektyva, gerėjančios ekonominės perspektyvos ir didėjanti perteklinės infliacijos rizika“, – teigė ekonomistas.
Anot jo, daugelis ekonominių rodiklių ir euro zonoje, ir JAV pastaraisiais mėnesiais viršijo lūkesčius – nepaisant besitęsiančios pandemijos, gyventojų ir verslo lūkesčiai gerėjo, darbo rinkos rodikliai stabilizavosi arba net sparčiai gerėjo, o pramonės aktyvumas pasiekė rekordines aukštumas.
„Precedento neturinis fiskalinis ekonomikos skatinimas JAV dar tik įsibėgėja, o atsidarant paslaugų sektoriams ir atsigaunant turizmui netrukus išryškės jų ekonomikos perkaitimo rizika. Fiskalinė ir monetarinė ekonomikų skatinimų politika yra labai inertiška, ten akceleratoriaus pedalas nuspaustas iki dugno, nors jau daug kur akivaizdu, kad jokio skatinimo ir gaivinimo netrukus nebereikės. Ekonomikos perkaitimas paprastai pasireiškia didėjančia infliacija, kurios kyšančios ausys jau ir dabar daug kur bado akis“, – komentavo N. Mačiulis.
Lietuvoje jau galima didinti palūkanų normas
„Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas irgi sakė, kad artimiausiu metu euro zonoje neturėtų būti didinamos palūkanų normos.
„Šalių skolų lygio skirtumai tarp šiaurinių ir pietinių šalių yra labai dideli. Pietų šalių skolos išaugo sparčiau šios krizės metu dėl turizmo sektoriaus, kuris labiausiai nukentėjo. Tad šios šalys vis dar yra krizinėje situacijoje, be to, vyrauja neapibrėžtumas. Tad bent porą metų palūkanų normos nedidės.
Nors šiaurinės šalys norėtų didesnių palūkanų normų, kad galėtų atvėsinti NT rinką. Bet kitos šalys šios naštos nepakeltų“, – aiškino ekonomistas.
Anot jo, Lietuvoje irgi jau reikėtų vėsinti NT rinką.
„Lietuva euro zonoje patenka į šiaurės šalių grupę, kurioje matome, kad tam tikri sektoriai, pavyzdžiui, NT yra įkaitę. Būsto kainų augimas nėra ciklinis, jį lemia pasikeitęs žmonių gyvenimo būdas – darbas iš namų, mažesnės galimybės keliauti, leisti pinigus kitiems laisvalaikio užsiėmimams ar pramogoms.
NT paklausos augimą išgelbėtų tik pasiūlos didinimas. Kitaip vėsinti rinką bus sudėtinga. JAV pavyzdys rodo, kad NT aktyvumas nusilpo atvėrus ekonomiką ir panaikinus karantino ribojimus. Tad didesnė NT pasiūla ir normalizuota ekonomika stabdytų būstų pirkimą. Žmonės pinigus imtų skirti ir kitiems dalykams – paslaugoms ir pramogoms“, – prognozavo Ž. Mauricas.
Būtina stabdyti spekuliantus ir realiai vertinti NT kainas
Tačiau, anot jo, kol žmonės bus gąsdinami įvairiomis viruso atmainomis ir karantinu rudenį, jie skubės įsigyti būstą, kad jaustų didesnį saugumą. Žmonės nori turėti vietą, kurioje vėl galės leisti karantiną ir dirbti.
„Lietuvos bankas jau ieško sprendimų, kaip NT rinką sureguliuoti. Geras sprendimas yra reguliuoti spekuliacinę dedamąją dalį registruojant preliminarias sutartis. Spekuliantų vaidmuo neturėtų tapti lemiamas.
NT kainų kilimas gali turėti neigimas pasekmes. Jaunimui sunku įsigyti būstą. Žmonės nebežino, kokia reali situacija rinkoje, nes kainos kylą kas mėnesį ir labai smarkiai. Reikėtų kainas palyginti su kitų šalių būsto kainomis“, – siūlė ekonomistas.
Ž. Maurico teigimu, tenka matyti būsto pardavimų skelbimų su ypač aukštomis kainomis.
„Pavyzdžiui, kai kur Palangoje parduodami per daug neišsiskiriantys butai, o jų vienas kvadratinis metras kainuoja 5 tūkst. eurų. Panašias kainas galėtume rasti Kanuose ar Venecijoje. Todėl reikia šiek tiek susimąstyti ir nepamesti galvos. Negalime vieni išsiskirti, nesame uždara sala, priklausome bendrai Europos rinkai, todėl išsišokti nereikėtų“, – perspėjo ekonomistas.
Kalbų apie palūkanų augimą negirdime
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas pastebėjo, kad palūkanų normas visoms Euro zonos šalims nustato ECB. Kartu panašia kryptimi juda Euro tarpbankinės rinkos palūkanų norma (EURIBOR).
„Tačiau tikimybė, kad ECB didins palūkanų normas yra labai nedidelė. Augimo iki 2022 metų pabaigos tikrai neprognozuojame. Euro zonoje infliacija yra padidėjusi, tačiau tikimasi, kad tai yra laikinas reiškinys.
Ekonomiką vis dar reikia skatinti, o tam būtinos žemos palūkanų normos. Centriniai bankai prieš priimdami sprendimus garsiai komunikuoja ir informuoja rinkas, kad šios būtų pasiruošusios. Tačiau šiuo metu iš ECB negirdime jokių kalbų, apie palūkanų normų augimą“, – komentavo ekonomistas.
Anot jo, šiame fronte vis dar gana ramu.
„Ateityje bus einama link to, kad dabartinė skatinamoji politika kitais metais bus mažinama. Tačiau kalbėti apie palūkanų normų mažinimą dar per anksti“, – sakė T. Povilauskas.
Vis tik, anot jo, Lietuvos bankas gali imti kitokiais būdais stabdyti arba skatinti ekonomikos augimą.
„Pavyzdžiui, kalbant apie NT rinką ir būsto paskolas, gali keisti šiuo metu esančius standartus – pradinio įnašo dydį ar paskolos įmokos ir pajamų santykį. Tačiau šiuo metu keisti paskolų sąlygas dar per anksti. Dabar iš ekonomikos skatinimo pereiname į neutralią poziciją. Tad iš didelio skatinimo tikrai neisime į didelį griežtinimą.
Taip pat yra svarbūs valdžios sprendimai, per kuriuos yra vykdomas ekonomikos skatinimas. Tad jau dabar reikėtų įvertinti, kokių priemonių reikės imtis, jeigu ekonomika, NT rinka per pastaruosius 3 metus sparčiau įsibėgės. Norisi galvoti, kad valdžia jau dabar turi numačiusi reikalingus sprendimus“, – komentavo ekonomistas.
Palūkanas sumažino bankų konkurencija
Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyresnysis ekonomistas Dovydas Poderis teigė kad, šiuo metu svarbiausia indėlių galimybės palūkanų norma yra itin žemo lygio – ties -0,5 proc.
„Svarbu paminėti, kad jeigu bankas, pagal susitarimą su skolininku, skaičiuodamas palūkanų normą, neigiamą EURIBOR prilygina nuliui, tai neigiamo EURIBOR didėjimas iki 0 nedidins paskolos palūkanų normos. Taip jau keletą metų yra įforminamos dauguma būsto paskolų.
Be to, būsto paskolų palūkanoms įtakos turi bankų konkurencija ir maržos. 2020 m. sparčiau būstą kredituoti pradėjo iki tol šiam tikslui aktyviai neskolinę rinkos dalyviai, tad dėl augusios konkurencijos būsto paskolų palūkanos nuo 2020 m. gegužės sumažėjo dešimtadaliu (apie 0,3 proc.) ir šiuo metu siekia apie 2,2 proc.“, – komentavo ekonomistas.
Anot D. Poderio, tikėtina, kad artimiausiu metu EURIBOR palūkanų normos nedidės.
„ECB mano, kad pagrindinės palūkanų normos nesikeis arba bus mažesnės tol, kol nebus aišku, kad infliacijos perspektyvos prognozuojamu laikotarpiu, šiuo metu iki 2023 m. galo, užtikrintai artėja prie 2 proc. artimo lygio, o grynosios infliacijos dinamika tai nuosekliai patvirtina.
Šiuo metu finansų rinkose įkainota, kad ECB indėlių galimybės palūkanų norma galėtų pradėti didėti 2023 m. pirmoje pusėje, o 0 proc. pasiekti tik 2026 m.“, – prognozavo ekonomistas.
