Kol visuomenė morališkai rengiama neva neišvengiamam produktų brangimui, ūkininkai ir pieno kooperatyvai reikalauja, kad Žemės ūkio ministerija ir Vyriausybė gelbėtų neva nykstantį pieno sektorių.
Žemdirbiai tvirtina, kad nereikėtų branginti pieno produktų, jei dividendus ir kitas išmokas susimažintų perdirbėjai, tokių didelių antkainių neužsidėtų monopolinę padėtį prekybos rinkoje užimantys tinklai, skelbia „Respublika“.
Pienas, varškė, sviestas ir sūriai mažas pajamas gaunančioms šeimoms tapo prabangos preke.
Varguoliai laukia nemokamai Europos Sąjungos dalijamų miltų, kruopų ir makaronų, džiaugiasi gavę aliejaus. Gardinti košę lietuvišku sviestu ar pienu, pirkti varškės ir sūrio išgali ne kiekviena šeima.
Žemdirbiai norėtų, kad jiems atitektų didesnė už pieno produktus gaunamo pelno dalis.
Žemės ūkio rūmų duomenimis, pardavus litrą pieno, ūkininkams, gamintojams tenka mažiausiai - tik 68 centai. Perdirbėjai pasiima 70 centų, o didžiausia pelno dalis, net 76 centai, lieka prekybininkams.
Mūsų šalies pieno ūkiai su pavydu žvalgosi į kaimynę Lenkiją, kur 50 proc. pelno už pieną tenka žaliavos gamintojams, o likusią dalį pasidalija perdirbėjai ir prekybininkai.
Šakių rajone esančio žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviškas ūkis“ vadovas Alvydas Miliūnas teigia, kad kooperatyvas nuo praėjusių metų lapkričio pieną veža į Lenkiją. Nors prisideda transporto išlaidos, vis tiek apsimoka.
Už litrą pieno Lenkijos supirkėjai vidutiniškai moka 94 centus. Pieną į kaimyninę valstybę išveža ir kiti Suvalkijos pieno ūkiai.
