Vyriausybė pensijų sistemos reformą buvo nurodžiusi kaip vieną iš Seimo pavasario sesijos prioritetų, tačiau įpusėjus birželiui politikai pirmenybę teikia ne reformai, o artėjantiems rinkimams. Metiniame pranešime Prezidentė kritikavo Vyriausybę dėl užstrigusios pensijų reformos. Yra už ką kritikuoti, nes „Sodros“ skola pasiekė 9 mlrd. Lt. Šį akmenį ant kaklo dabartinė valdžia paliks ateinančiai valdžiai. Kas nutiko? Kodėl kovo mėnesį politikai ginčijosi, kiek procentų reikėtų pervesti į privačius pensijų fondus (PF), garsiai kalbėjo apie galimybę iš jų pasitraukti, tačiau garsiai pūškuojantis garvežys taip ir nepajudėjo iš vietos.
Valdantieji pristigo ryžtingumo
Balandžio pradžioje už pakeitimus valdant privačius pensijų fondus balsavo net 69 Seimo nariai, susilaikė tik 11 parlamentarų, o prieštaraujančių nebuvo. Planuota reformos pakeitimus svarstyti gegužės mėnesio pabaigoje, vėliau – birželio pradžioje. Tačiau birželis įpusėjo, o Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Kęstučio Glavecko žodžiuose buvusio ryžtingumo nebeliko: „Gal ir pavyks pajudinti šitą reformą, bet daug darbo liks kitam Seimui. Priežasčių yra daug, bet svarbiausios - ekonominės. Be to, artėja rinkimai. Iki rinkimų likus metams, o juo labiau pusmečiui, niekas reformų nebedaro, nes politikai bando įtikti rinkėjams, taigi nebegali priimti realių sprendimų“.
Belieka priminti, kad Vyriausybė pensijų sistemos reformą buvo nurodžiusi kaip vieną iš Seimo pavasario sesijos prioritetų. Šio prioriteto niekas neatšaukė. Deja, per kadenciją ne tik buvo sumažintos įmokos į antros pakopos PF, bet ir nesumažinti mokesčiai. Pavyzdžiui, buvo siūloma visiškai atsisakyti administracinio mokesčio nuo įmokų ir turto privatiems pensijų fondams, kuris dabar gali būti taikomas iki 10 proc., tiesa, rinkoje paprastai jis siekia 3 proc. Pagal projektą tokie atskaitymai kitais metais siektų 2 proc. ir kasmet mažėtų po pusę procentinio punkto iki nulio. Tačiau visi pasiūlymai liko neįgyvendinti.
Taigi galima daryti liūdną išvadą, kad šios kadencijos Seimas pensijos reformų srityje nieko nenuveikė, jeigu veikla nelaikytume pensijų sumažinimo, o po to jų sugrąžinimo į buvusį lygį.
Opozicija kritikuoja ir siūlo
Seimo narys ir buvęs finansų ministras Algirdas Butkevičius žodžio kišenėje neieško: „Ši vyriausybė daugiau kalbėjo ir žadėjo negu ėmėsi konkrečių darbų keisti padėtį „Sodroje“ ir antrosios pakopos PF sistemoje. Norint padėtį „Sodroje“ pagerinti, reikia pradėti nuo minimalaus mėnesinio atlyginimo didinimo. Žinoma, tai – tik pirmasis žingsnis. Tačiau jį buvo galima žengti jau metų pradžioje. Jau tada minimalus atlyginimas turėjo siekti 1000 Lt., o nuo 2013 m. pradžios – 1200 Lt“.
Kokia privačių pensijų fondų ateitis?
„Šiuo metu didinti įmokas į privačius pensijų fondus būtų nusikalstama. Apskritai reikia atvirai žmonėms pasakyti – jeigu atlyginimas per mėnesį nesiekia 1500 Lt, tai privačiuose fonduose dalyvauti neapsimoka, nes tokiais atvejais įmokas „suvalgo“ mokesčiai. Šiaip PF tegul veikia, bet įmokos šiuo sudėtingu ekonomikai laiku neturėtų viršyti 0,5 – 1 proc. Be to, norintiems žmonėms reikėtų leisti sugrįžti į „Sodros“ sistemą“, - siūlo A.Butkevičius.
Sekantys žingsniai jau girdėti: reikia pažaboti emigraciją, pagaliau pradėti gyvenamųjų namų renovaciją bei šilumos ūkio pertvarką – katilinėse apie 30 proc. kuro turi sudaryti biokuras, o žemės ūkio sektoriuje didinti gamybą. Lengva pasakyti, bet sunku padaryti.
Pensijų fondų laimėjimai negrįžtamai tolsta
Kodėl politikai nurimo? Į šį klausimą taikliausiai atsakė ironijos ir sarkazmo nestokojantis Seimo narys Julius Veselka: „Džiunglėse ramu, nes artėja dabartinės valdančiosios daugumos valdymo pabaiga. Pensijoms mokėti pinigų dar užteks, liks pinigų ir privatiems fondams, o po to ateis nauja valdžia. Jai ir palikta spręsti susidariusias problemas. Be to, PF labai nenori, kad mokėjimai jiems nutrūktų. Juk tai labai geras biznis – pinigai ateina be jokių pastangų, lieka be jokios atsakomybės jų dalį pasilikti, o kitus investuoti neprisiimant jokios atsakomybės. Geresnį verslą sunku įsivaizduoti“.
Tarptautinė patirtis rodo, kad šlovingi PF laimėjimai negrįžtamai tolsta.
„Padėtis pasaulyje pasikeitė. Anksčiau PF Vakarų šalyse uždirbo išnaudodami neturtingas vadinamąsias trečiojo pasaulio šalis. Tačiau dabar Meksika, Kinija, Brazilija, Rusija ir kitos valstybės atkuto ir pačios bando uždirbti, neatiduoda savo pinigų taip lengvai, kaip tai darydavo anksčiau. Todėl darau išvadą, kad PF ateitis labai miglota“, - prognozuoja J.Veselka.
O kokia išeitis?
Vengrijos Vyriausybė vieną dieną pritrūko kantrybės, suprato, kad PF dirba nuostolingai ir nelieka jokių vilčių, kad jie kada nors atsigaus. Tada vengrai pasielgė labai ryžtingai – nacionalizavo visus PF. Ar tokie veiksmai galimi Lietuvoje ir kokios būtų pasekmės, jeigu taip pasielgtume?
„Mano nuomone, kitos išeities jau nėra. Atsikratę šių tranų galėtume padidinti pensijas, be to, didesnes pensija užsitikrintume ir ateityje, nes neliktų įmokų, kurias dabar moka PF dalyviai, atgaivintume vidaus rinką, o to labai reikia verslui. Tačiau tokį sprendimą gali priimti tik labai ryžtinga Vyriausybė ir kietą stuburą turintis Premjeras. Ar tokį turėsime kitą kadenciją? Labai abejoju. Neužmirškime, kad PF dabar valdo milijardus litų ir jie taip lengvai jų neatsisakys“, - daro išvadą J.Veselka.
Albinas Čaplikas
