Pasak Arnoldo Pranckevičiaus, pokyčiai Lietuvai, kuriai Jungtinė Karalystė yra svarbi eksporto partnerė, bus reikšmingi.
„Pirmi pokyčiai pasijus jau netrukus. Nuo balandžio 1 dienos reikės turėti specialius sertifikatus žemės ūkio ir maisto prekių eksportui į Jungtinę Karalystę“, – Seimo Užsienio reikalų komitete trečiadienį sakė A. Pranckevičius.
„Nuo liepos mėnesio šios prekės į Junginę Karalystę galės atvykti tik per tam tikrus pasienio postus, kuriuose bus vykdoma prekių patikra“, – vardijo viceministras.
Pasak jo, dar po metų reikės keisti maisto produktų ženklinimą, tačiau tuo pat metu britai šiam reikalavimui nustatė pereinamąjį laikotarpį iki 2022 metų rugsėjo.
Tuo metu norint į Jungtinę Karalystę eksportuoti pramonės prekes, iki kitų metų reikės gauti atitikties įvertinimo serfitikatus iš britų įstaigų, taip pat keisis ir atitikties ženklinimas.
„Kitaip šių prekių britai nebepriims, o Europos Sąjungos (ES) šalyse išduoti leidimai nebegalios“, – teigė A. Pranckevičius.
Viceministras taip pat pabrėžė, kad ES ir Jungtinės Karalystės susitarime buvo išsaugotos ir lygios konkurencinės sąlygos transporto sektoriui, kuris sudaro didžiausią Lietuvos paslaugų eksporto į JK dalį.
Dėl „Brexit“ eksporto sąnaudos verslui gali padidėti 3-5 proc.
Po „Brexit“ įsigaliojus naujoms prekybos su Jungtine Karalyste sąlygoms, į šią šalį eksportuojančio Lietuvos verslo sąnaudos gali padidėti 3-5 proc., skaičiuoja Ekonomikos ir inovacijų ministerija.
„Reikia turėti omenyje, kad atsiranda muitinės procedūros, gali atsirasti ir papildomų mokesčių ir, visų pirma, administracinė našta mūsų verslui, net ir kalbant apie europietiškas, šiuo atveju, lietuviškos kilmės prekes“, – Seimo Užsienio reikalų komitete, kur aptarta „Brexit“ įtaka įvairioms Lietuvos ūkio sritims, trečiadienį sakė viceministrė Jovita Neliupšienė.
Preliminariu vertinimu, kolegos paskaičiavo, kad tokie papildomi kaštai eksporto sąnaudas gali padidinti nuo 3 iki 5 proc.“, – pridūrė ji.
Anot jos, tai gali neatrodyti daug, tačiau tai gali būti reikšminga smulkiam ar vidutiniam verslui.
Tuo metu Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Tarptautinių reikalų ir eksporto skatinimo skyriaus vedėjas Antanas Venckus sako, kad „Brexit“ susitarimai yra palankūs Lietuvos žemės ūkiui – šalies eksportas į JK nemažės.
„Vertiname kaip palankų („Brexit“ susitarimą – BNS) žemės ūkiui. Nenumatome esminių trukdžių prekybos, mūsų eksporto mažėjimo su Jungtine Karalyste, kad kas nors nutiktų. Svarbiausia, kad buvo užtikrinta bekvotė ir bemuitė prekyba“, – komitete sakė jis.
Pasak A. Venckaus, sanitariniai reikalavimai žemės ūkio produkcijai įsigalios nuo vasaros vidurio.
A. Venckaus teigimu, bendros Lietuvos ir Jungtinės Karalystės prekybos apimtys siekia apie 210 mln. eurų, arba apie 4 proc. Lietuvos žemės ūkio eksporto: „Tai pakankamai reikšminga rinka.“
ŽŪM atstovo teigimu, Lietuvos žvejybos sektoriui neigiamų pasekmių dėl „Brexit“ irgi nenumatoma.
„JK vandenyse žvejoja pora Lietuvos laivų, tačiau su Nyderlandais pasikeisdami žvejybos plotais“, – informavo A. Venckus.
Jungtinė Karalystė praėjusį mėnesį nutraukė beveik pusę šimtmečio trukusią partnerystę su Europos Sąjunga, pasitraukusi iš bendrosios rinkos ir muitų sąjungos.
Teisiškai šalis iš Europos Sąjungos išstojo praėjusių metų sausio 31 dieną, bet iki metų pabaigos galiojo pereinamasis laikotarpis, kai Britanija tebesilaikė visų ES taisyklių.
Tuo metu taip pat vyko įtemptos derybos su Briuseliu dėl laisvosios prekybos sutarties, galiausiai sudarytos per Kūčias.
