Asociacija tokią poziciją savo rašte pateikė Ekonomikos komitetui, kuriam siūlo taisyti įstatymo projektą.
Pasak LŽŪBA generalinio direktoriaus Jono Sviderskio, įstatymo projekte siūlomas kainų reguliavimas smulkiems, vidutiniams ir stambiems pieno ūkiams vienareikšmiai neigiamai paveiks mišrius ūkius, besispecializuojančius pieno gamyboje, kurie jau dabar balansuoja ties išnykimo riba.
„Jis (įstatymo projektas – red.) nepalieka motyvo toliau modernizuoti gamybą, investuoti į aplinkosaugą, pieno kokybę, gyvulių gerovę ir sveikatingumą, darbo vietų kūrimą“, – teigiama asociacijos rašte.
Pieno perdirbimo įmonių atstovai teigia, kad siūlomo įstatymo pasekmės bus liūdnos – sugriaus pieno rinkos balansą, skatins žaliavinio pieno importą, išprovokuos pieno ūkių pasitraukimą iš prekinės gamybos.
Pasak pienininkų asociacijos „Pieno centras“ vadovo Egidijaus Simonio, pieno sektorius seniai įrodė – kainas nustato ne įstatymas, o konkurencija ir rinkos ekonomika.
„Pastaraisiais metais pieno gamyba ūkiuose augo. Šiemet per keturis mėnesius lietuviško pieno supirkimo kiekis išaugo beveik 8 proc. Dabartinė vidutinė metinė pieno supirkimo kaina yra maždaug trečdaliu didesnė nei ilgametis statistinis vidurkis“, – sako E. Simonis.
Jis priduria, kad bandymai kištis į rinkos reguliavimą gali turėti katastrofinių padarinių Lietuvos pramonei, kuri perdirba du trečdalius Baltijos šalių pieno ir eksportuoja 70 proc. lietuviškų pieno produktų.
Iki šiol nei vienas bandymas parengti kokybišką įstatymo redakciją, tinkančią visiems pieno rinkos dalyviams – nepavyko, teigia sektoriaus atstovai.
Ankstesnei, pernai parengtai, įstatymo projekto redakcijai kritines pastabas buvo pateikusios Teisingumo, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Konkurencijos taryba.
Balandžio mėnesį pieno supirkimo kainos reguliavimą numatantis įstatymo projektas buvo perduotas tobulinti Seimo Ekonomikos komitetui.
Ūkio subjektų, perkančių ir parduodančių žalią pieną, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo projektu siūloma nustatyti pagrindinius pieno kainodaros principus ir apriboti nesąžiningų praktikų taikymą sudarant pieno pirkimo ar pardavimo sutartis.
Šiuo įstatymu supirkėjams būtų draudžiama perkant pieną iš pripažinto žemės ūkio kooperatyvo ar gamintojo organizacijos, mokėti mažesnę vidutinę pieno pirkimo kainą negu mokama vidutinė pieno pirkimo kaina. Taip pat supirkėjams būtų draudžiama vienašališkai pakeisti sutarties sąlygas, mokėti priemokas ar priedus viršijančius 20 proc. pieno kainos, mažinti pieno kainas daugiau nei kas du iš eilės einančius pieno tiekimo laikotarpius.
Tokia tvarka būtų netaikoma pieno pirkimo – pardavimo sutartims, kai jos sudaromos kooperatyvų, turinčių savo nustatytas taisykles, kaip pirkti pieną iš savo narių.
Anot Žemės ūkio ministerijos, tokia tvarka reikalinga, nes Lietuvos pieno gamintojai yra gana smulkūs todėl atskiras pieno pardavėjas neturi didelės derybinės galios, tuo metu pieno perdirbimo sektoriuje matoma oligopolinė struktūra – 5 perdirbimo įmonių grupės perdirba apie 90 proc. viso šalyje pagaminto pieno.
Kovo pabaigoje Žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas ir Lietuvos pieno gamintojų asociacijos prezidentas Jonas Vilionis teigė, kad nesprendžiant pieno ūkių problemų, ūkininkai gali atnaujinti sausio mėn. vykusius protestus. Po vykusio susitikimo su Vyriausybe jie tvirtino, kad pieno sektoriaus problemos nėra sprendžiamos.
Tuo metu žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas teigė, kad būtent šis įstatymas išspręs šias problemas.
