Atidavė duoklę gamtai
Žemdirbiai bene labiausiai jaučia klimato kaitos pasekmes, vis dažniau susidurdami su gamtos stichijų sukeltais padariniais, todėl turėtų būti suinteresuoti, kaip prisidėti prie ŠESD emisijų mažinimo. Viena iš tokių efektyviausių galimybių – dalyvauti naujoje pelkių atkūrimo priemonėje, kuri bus įgyvendinama pagal 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos žemės ir maisto ūkio, kaimo plėtros bei žuvininkystės plėtros programą.
Už šios pažangos priemonės jungtinio projekto, kurio veikla „ŠESD absorbcinių pajėgumų didinimas (atkuriant pelkių (durpžemių) hidrologinį režimą)“, vykdymą atsakinga Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA), o projekto veiklos įgyvendinimą administruoja VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA).
Šios pelno nesiekiančios investicijos tikslas – mažinti ŠESD emisijas iš buvusių nusausintų pažeistų durpžemių (organinių dirvožemių), atkuriant šiuose plotuose pelkėdaros procesus, siekiant didinti jų ŠESD absorbcinį potencialą, kartu vykdant ir ekstensyvią ūkinę veiklą bei sudarant palankias prielaidas biologinės įvairovės buveinėms.
Apie ūkininkavimą santarvėje su gamta daug gali pasakyti Alytaus rajono ūkininkas Bronius Daugirda, apie 15 ha pievų atkūręs šlapynes. Jis duoklę gamtai atidavė dar prieš keliolika metų, kada apie pelkių atkūrimo svarbą ir naudą nebuvo plačiau kalbama. B. Daugirda ūkininkauja šalia Žuvinto biosferos rezervato, todėl dar atsakingiau žiūri į aplinką.
„Jau daug metų prižiūriu šlapynes, jas šienauju. O anksčiau ten buvo karklų sąžalynai, nenusileido joks paukštis. Daug paplušėjau, kol iškirtau tuos krūmynus, ir dabar ankstyvą pavasarį, kada Žuvinto ežerą dar kausto ledas, mano prižiūrimose šlapynėse paukščiai jau suka lizdus. Čia galima pamatyti ir retų meldinių nendrinukių“, – pasakojo vyras.
Jo ūkis nėra didelis – kartu su šlapynėmis sudaro apie 50 ha, kur auginami kviečiai, rapsai, žirniai bei kitos kultūros, taikoma sėjomaina. „Gerose žemėse reikia auginti javus, o prastose – atkūrinėti pelkes, tegu ten veisiasi paukščiai ir klesti biologinė įvairovė“, – savo požiūriu dalijosi ūkininkas.
Kokios veiklos remiamos?
Tie, kurie susidomės šia pažangos priemone, paramos galės prašyti pelkių hidrologinio režimo atkūrimui durpžemiuose, įskaitant melioracijos inžinerinės infrastruktūros pertvarkymo darbus; melioracijos inžinerinių statinių statybos techninės priežiūros darbams; taip pat – sumedėjusios augmenijos, akmenų šalinimui, kelmų frezavimui ir paviršiaus formavimui.
Kompensuojamoms veikloms įgyvendinti būtinos tokios išlaidos: netiesioginės, parengiamųjų veiklų (techninis projektas, techninio projekto ekspertizė, gamtotvarkos planai, vietovių tyrimai ir analizė, kiti parengimo darbai); melioracijos inžinerinių sistemų pertvarkos ar drenažo linijų naikinimo ir pan.; hidrologinio režimo atkūrimo: griovių naikinimo, pertvėrimo, patvenkimo ar šlaitų sulėkštinimo ir pan.; aplinkos tvarkymo darbų (medžių, krūmų, sumedėjusios augalijos, nendrių ir kt. augalų išpjovimo, akmenų pervežimo ir pan.); melioracijos inžinerinių statinių (užtvankų ir pan.) rekonstravimo ar naikinimo; kitų tiesiogiai su pelkių (šlapynių) atkūrimu susijusių darbų išlaidos; taip pat – projektų matomumo ir informavimo apie projektus priemonių išlaidos.
Pabrėžtina, kad finansavimo forma yra dotacija, o projekto įgyvendinimui taikomi supaprastintai apmokamų išlaidų dydžiai, nustatyti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos žemės ir maisto ūkio, kaimo plėtros bei žuvininkystės plėtros programos pažangos priemonės Nr. 15-001-06-02-02 „Didinti ŠESD absorbcinius pajėgumus (atkuriant pelkių (durpžemių) hidrologinį režimą)“ projektų finansavimo sąlygų apraše (Aprašas) ir Supaprastintai apmokamų išlaidų dydžių registre.
Kas gali teikti paraiškas?
Dėl paramos gali kreiptis fiziniai (ne jaunesni kaip 18 metų amžiaus) ir juridiniai asmenys, teisėtais pagrindais valdantys žemės plotus (savo vardu kaip valdos valdytojai įregistravę valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre teisės aktų nustatyta tvarka), kuriuose planuojama atkurti pelkių hidrologinį režimą.
Pareiškėjas turi užsiimti pirmine žemės ūkio produktų gamyba ir atitikti labai mažoms, mažoms ar vidutinėms įmonėms Reglamento (ES) Nr. 2022/2472 I priede nustatytus kriterijus, taip pat – kitus Apraše nurodytus reikalavimus pareiškėjui. Be to, įgyvendinamas projektas turi atitikti ir bendruosius atrankos kriterijus, nustatytus Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 2 priede.
Kokie reikalavimai plotams, kuriems teikiama parama?
Tai turi būti ne mažesnio kaip 1 ha vientiso lauko ploto dydžio žemės ūkio naudmenos, kurios turi patekti į durpžemių žemėlapį, atvaizduotą VĮ Žemės ūkio duomenų centro viešai prieinamoje paskyroje zuikvc.maps.arcgis.com pagal VĮ Valstybės žemės fondo pateiktus duomenis.
Be to, tie plotai turi būti projekto pareiškėjo teisėtai valdomi (nuosavybės, nuomos, patikėjimo ar panaudos pagrindais). Jei plotai valdomi kelių bendraturčių (žemės sklypas valdomas pagal idealiąsias dalis), pareiškėjas privalo pateikti rašytinius visų bendraturčių sutikimus, kuriuose būtų aiškiai išskirta valdoma žemės sklypo dalis. Sutikimai turi būti notariškai patvirtinti ir įregistruoti viešajame registre naudojimosi žemės sklypu tvarka ir pateikiami kartu su projekto paraiška.
Paraiškoje reikia nurodyti numatomą atkurti pelkių plotą (ha), jo vietovę bei koordinates. Taip pat turi būti pateiktos savivaldybės išduotos techninės sąlygos melioracijos inžineriniams statiniams pertvarkyti. Techninėse sąlygose turi būti įvertintas galimas projekto poveikis kaimyniniams sklypams, keliams, kitai infrastruktūrai.
Jei projektas įgyvendinamas saugomose teritorijose, su paraiška turi būti pateiktas valstybinio parko ar biosferos rezervato direkcijos arba direkcijos, kuriai Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2022 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. V-127 „Dėl valstybės įsteigtų saugomų teritorijų, neturinčių direkcijų, ir Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijų, bei valstybės saugomų gamtos paveldo objektų, nepatenkančių į valstybinius parkus, rezervatus ar biosferos rezervatą, priskyrimo saugomų teritorijų direkcijoms ir funkcijų vykdymo jose“ priskirtos saugomos teritorijos, sutikimas dėl projekto įgyvendinimo.
Techninis projektas kartu su techninio projekto ekspertize turi būti pateiktas po paraiškos pateikimo arba su mokėjimo prašymu, bet ne vėliau.
Kokios pagrindinės pareiškėjo prievolės?
Teikdamas paraišką pareiškėjas įsipareigoja įgyvendinti projektą ne vėliau kaip per 24 mėnesius nuo valstybės pagalbos skyrimo patvirtinimo, bet ne vėliau kaip iki 2026 m. balandžio 30 d.
Įgyvendinęs projektą iki jo kontrolės laikotarpio pabaigos, jis turi užtikrinti investicijas, veiklos priežiūrą ir tęstinumą, t. y. nekeisti nuosavybės pobūdžio ir projekto tikslų bei veiklos pobūdžio – nesausinti atkurtos pelkės ar kitaip keisti jos hidrologinio režimo.
Jei iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos įvyksta įvykis ir sugadinamos ar sunaikinamos paramos lėšomis įsigytos pelkės atkūrimo priemonės, pareiškėjas savo lėšomis turi atkurti jas ne mažesne negu atkuriamąja verte ir ne prastesnių techninių parametrų.
Atkreiptinas dėmesys, kad projekto kontrolės laikotarpis trunka 5 metus nuo projekto finansavimo pabaigos. Tikrinama, kaip paramos gavėjas užtikrina investicijų, veiklos tęstinumą ir laikosi projekte numatytų įsipareigojimų.
Ką dar svarbu žinoti?
Įgyvendinant jungtinį projektą, iki 2026 m. balandžio 30 d. planuojama atkurti apie 6 tūkst. ha durpžemių žemės ūkio naudmenose. O iki 2024 m. gruodžio 31 d. pelkėdaros procesai turėtų būti atkurti ne mažesniame kaip 2 000 ha durpynų plote.
Šiam projektui įgyvendinti skirta 19,36 mln. Eur, iš kurių 16 mln. Eur – Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšos kartu su jungtinio projekto administravimo ir viešinimo išlaidomis ir 3,36 mln. Eur – valstybės biudžeto lėšos.
Numatytos investicijos turi prisidėti prie 1,62 proc. pelkių (durpžemių) ploto dalies atkūrimo Lietuvoje, kur dabar bendras durpžemių plotas yra apie 371,15 tūkst. ha.
Kvietimas teikti paraiškas bus skelbiamas CPVA interneto svetainėje www.esinvesticijos.lt ir NMA interneto svetainėje www.nma.lt.
Paraiškos bus priimamos elektroniniu būdu naudojantis Žemės ūkio ministerijos informacine sistema ŽŪMIS adresu www.zumis.lt užpildžius čia esančią elektroninę formą.
Projekto atitiktį gauti paramą vertins NMA.
