Tačiau ekspertai įspėja, kad ne visi pakeitimai yra vienodai naudingi. Su naujienų portalu tv3.lt jie pasidalijo, kokių rizikų reikėtų nepamiršti, jei vairuotojas nusprendžia automobilio savybes pakeisti, ir kiek tai kainuoja.
Dyzeliniams didinti galią pigiau
Automobilių galios kėlimu užsiimančios įmonės „Insane Performance“ vadybininkas Arvydas Kubilius teigia, kad Lietuvoje automobilių galia dažniausiai yra didinama perrašant variklio valdymo programą. Retas vairuotojas imasi kitų techninių niuansus, galinčių dar labiau pakelti automobilio galią.
„Septyni iš dešimties klientų apsiriboja tik programavimo darbais, likę du dažniausiai padaro minimalius techninius pakeitimus, kaip laisvesnis automobilio įsiurbimo ar išmetimo vamzdynas, ir tik vienas iš dešimties eina toliau, tobulina turbiną arba lenda dar giliau“, – apibendrino jis.
Atliekant variklio kompiuterio valdymo programos pakeitimą, angliškai dar vadinamą „Chip tuningu“, automobilis tampa dinamiškesnis visuose variklio sūkių diapazonuose, įgauna daugiau galios. Įrašius tokio tipo programą, automobilį galima padaryti ir ekonomiškesniu.
Norintiems savo dyzeliniam automobiliui atlikti tokius galios pakeitimus, kišenėje turėti reikia bent 150 eurų.
Tiesa, kuo automobilis naujesnis, tuo paslaugos kaina kyla. Naujausių dyzelinių automobilių programavimas gali kainuoti ir virš 200 eurų.
Benzininių automobilių galios didinimas – kur kas brangesnis. Ketinant jį atlikti reikia būti pasiruošus sumokėti ir virš 300 eurų.
Automobilio kaina nepakis
Keičiant automobilio savybes jo savininkui gali tekti pakloti gana dideles pinigų sumas.
Tačiau ekspertas įspėja, kad tokiu būdu automobilio kainos antrinėje rinkoje pakelti nepavyks.
„Kaina tiek modifikuoto tiek įprasto automobilio dažniausiai labai panaši.
Jei automobilis būna tobulintas rimčiau nei tik variklio programos pakeitimas, dauguma savininkų išsiima sudėtas nestandartines dalis ir atstato automobilį iki gamyklinių (angl. stock) nustatymų, o dalis parduoda“, – pasakojo A. Kubilius.
Daugelis mano, kad keliant automobilio galią įprastai yra peržengiamos automobilio taršos normos. Tačiau jai įtaką daro tikrai ne visi pagerinimai.
„Jei automobilis benzininis ir jam įrašoma „Stage 1“ programa paliekant katalizatorių, tai išmetamų dujų kiekis nepasikeičia. Automobilio degalų bei oro santykis (angl. air fuel ratio) padaromas toks, kad kuras gerai sudegtų.
Kas dėl dyzelino automobilo, jei jam išimamas DPF suodžių filtras (angl. Diesel Particulate Filter), faktas kad padidėja tarša, tačiau tai tik dėl kietųjų dalelių. Jei katalizatorius paliekamas ir programa padaryta tvarkingai, tarša nepasikeičia“, – aiškino A. Kubilius.
Jis taip pat akcentavo, kad tiek dyzelinių, tiek benzininių automobilių tarša smarkiai padidėja, jei atsisakoma katalizatorių. Galios didinimas įtakos tam turi mažai.
Svarbu paminėti, kad tokių ekologinių automobilio mazgų kaip DPF suodžių filtro ar katalizatoriaus pašalinimas gali sukelti problemų einant techninę apžiūrą. Tačiau, jei atliekant modifikacijas šie ekologiniai mazgai paliekami vietose, bėdų turėtų nekilti.
A. Kubilius aiškina, kad variklio valdymo programos pakeitimas atliekamas neliečiant laisvų sūkių. Būtent todėl varikliui dirbant be apkrovos, tiek standartinis, tiek ekologinius mazgus turintis jau pagerintas automobilis neišskiria daugiau anglies dioksido (CO2). Būtent anglies dioksido kiekis ir yra matuojamas Lietuvos techninių apžiūrų stotyse.
Galios pakeitimams svarbu pasiruošti
Prieš nusprendus savo automobiliui kelti galią, A. Kubilius pataria žinoti, ar tai tikrai yra reikalinga. Tačiau jei galią kelti nusprendėte, itin svarbu, kad automobilis būtų tam paruoštas.
„Automobilis turi būti tvarkingas, pakeisti oro bei kuro filtrai, pakeistos žvakės (jei tai benzinas), nepakenktų ir pakeista variklio alyva. Žinoma, jei automobilio rida yra didelė, variklio grandinės taip pat turi būti pakeistos“, – informavo A. Kubilius.
Kol vieni vairuotojai rūpinasi variklio galios kėlimu, kiti daugiau dėmesio skiria eksterjero pakeitimams. Automobilio spalvos keitimas taip pat yra gana populiarus tarp lietuvių.
Automobilių bei jų dalių apklijavimo darbais užsiimančios įmonės „Autovision“ savininkas Edgaras Ziminskis teigia, kad klientai už tokias paslaugas neretai sumoka ir ne vieną tūkstantį eurų.
Paslaugų kaina priklauso nuo kliento norų
Kaina smarkiai skiriasi nuo to, ar klientas renkasi apklijuoti visą automobilį, ar tik atskiras jo dalis. Nikelio paviršių aplink langus padengimas plėvele, dar angliškai vadinamas „Shadowline“, yra dažnai pasirenkamas pigesnis būdas patobulinti automobilio išvaizdą. Tačiau kai kurie vairuotojai siekia didesnių pokyčių.
„Vieni nori apklijuoti tik nikelio detales, kiti – visą kėbulą. Jeigu kalbame apie „nikelius“, kaina gali svyruoti nuo pusantro šimto iki kokių septynių šimtų eurų, priklausomai nuo automobilio.
Kalbant apie viso kėbulo apklijavimą spalvota plėvele, kainos įprastai siekia nuo tūkstančio aštuonių šimtų iki dviejų tūkstančių eurų“, – atskleidė E. Ziminskis.
Siūlomų plėvelių spalvų gama yra itin plati, tačiau specialistas pabrėžia, kad dažniausiai pasirenkamos subtilesnių atspalvių plėveles. Ryškios, iššaukiančios spalvos pageidaujamos kur kas rečiau.
Aktualios ne tik spalvinės plėvelės
Be spalvotų plėvelių, itin populiarios yra ir skaidrios, apsauginio tipo PPF (angl. Paint Protection Film) plėvelės. Jos skirtos apsaugoti automobilio kėbulą nuo įvairių pažeidimų – įbrėžimų, apnašų, akmenukų ar net smulkių auto įvykių.
„Autovision“ savininkas E. Ziminskis teigia, kad padengus automobilį tokio tipo plėvele, išlaikoma ne tik estetinė išvaizda, bet ir bendroji automobilio vertė. Apsaugotas kėbulas ilgiau išlieka tvarkingas, todėl dėl išorinių pažeidimų jaudintis reikia rečiau.
Tačiau E. Ziminskis įspėja, kad PPF plėvelės yra daug brangesnės nei įprastos spalvinės plėvelės.
„Imkime vidutinį visureigį kaip „Audi Q7“. Apklijavimas spalvota plėvele galėtų jam kainuoti apie 2 tūkst. eurų, o apsaugine PPF plėvele – apie tris tūkstančius tris šimtus eurų. Jeigu pasirenkama matinė PPF plėvelė, kaina gali siekti ir iki trijų tūkstančių penkių šimtų eurų“, – aiškina jis.
Specialistas pabrėžia, kad nors naudotiems automobiliams spalvos keitimas atliekamas gana dažnai, apsauginę plėvelę dažniausiai renkasi naujų arba labai brangių automobilių savininkai.
Senesniems naudotiems automobiliams PPF plėvele dažniau dengiamos tik tam tikros smulkios detalės, pavyzdžiui, durelių rankenėlės. Tai yra labiausiai liečiamos kėbulo vietos, kurios kasdienės eksploatacijos metu susibraižo labiausiai.
Kai kuriuos automobilius klijuoti pavojinga
Nors tiek spalvinės, tiek PPF plėvelės teoriškai neturėtų padaryti jokios žalos automobiliui, E. Ziminskis perspėja, kad apklijuoti jau perdažytą automobilį gali būti rizikinga.
„Jei automobilis nėra naujas ir kai kurios jo detalės buvo perdažytos, klijuojant plėvelę visąlaik bus tikimybė, kad sugalvojus kažkada tokią plėvelę nulupti, ji gali nusilupti kartu su dažais.
Joks dažytojas nenudažys taip, kaip gamykloje – kartais pagailima dažų ar lako ant detalių kantų“, – teigė E. Ziminskis.
Specialistas neatmeta ir žmogiškųjų klaidų, mat klijuojant automobilį galima jį taip pat pažeisti. Pjaustant plėvelę naudojami aštrūs įrankiai, todėl jei specialistas nėra atsargus, jis gali ne tik perpjauti plėvelę, bet ir įrėžti dažus. Tačiau, tokių atvejų pasitaiko retai.
Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad automobilių plėvelės turi itin stiprius klijus, kurie ilgainiui smarkiai prisitvirtina prie automobilio kėbulo.
Nuimant plėvelę, klijų likučiai gali likti ant automobilio paviršiaus. Naudojant netinkamą chemiją klijams pašalinti, kyla rizika pažeisti automobilio dažų ar lako dangą.
Būtent todėl itin svarbu naudoti specialias priemones, kurios nekenkia automobilio paviršiui. Daugeliu atvejų gamyklinę dažų būklę galima atkurti nupoliruojant automobilį.
Tiek A. Kubilius, tiek E. Ziminskis paminėjo, kad dažniausiai modifikuojami yra „BMW“, „Mercedes-Benz“ bei „VAG“ („Volkswagen“ automobilių grupės) modeliai.
Straipsnio autorius yra Rokas Andruškevičius, atliekantis praktiką naujienų portale tv3.lt.
