Iki birželio 15 dienos Trišalė taryba turėjo nutarti minimalios mėnesio algos (MMA) dydį kitiems metams, tačiau darbuotojų atstovams reikalaujant 450 eurų, Lietuvos bankui siūlant 420 eurų, o darbdaviams teigiant, jog iš viso nereikėtų kelti MMA, susisiekimas nerastas. Dabar šis klausimas užgula Vyriausybės pečius.
G. Nausėda: keista tvirtinti, kad nėra galimybių didinti minimalią algą
SEB vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda tvirtina, kad būtina įgyvendinti minimalios algos nustatymo pagal regionus idėją.
„Palikti tas grindis tokias, kokios yra dabar ir suteikti galimybę pačioms savivaldybėms, atsižvelgiant į verslo būklę, nustatyti tokią minimalią algą, kokia būtų adekvati ir nesukeltų didelių socialinių problemų. Tik aišku šiandien nei centrinė valdžia, nei tikriausiai pačios savivaldybės nėra pasirengusios ir pribrendusios tokiam sprendimui, nes jis reikalauja ir įdirbio, ir kvalifikacinio pasirengimo, suvokti daugialypį minimalios mėnesio algos reguliavimo elementą“, – tv3.lt sako jis.
Tad dėl to ekonomistas palaikytų Lietuvos banko siūlymą nustatyti minimalią algą apie 430 eurų. Tai būtų konsensusas tarp radikalių darbuotojų ir darbdavių atstovų siūlymų.
„Vis dėlto būtų ganėtinai keista tvirtinti, kad MMA nėra galimybių didėti tuo metu, kai vidutinis darbo užmokestis šalyje didėja apie 10 proc.“, – sako jis.
Jo nuomone, minimalios algos didinimas niekuomet nesukėlė masinių atleidimų. Mat net kai 2013 MMA buvo gana radikaliai padidintas apie 40 eurų, jam neteko girdėti, kad masiškai būtų atleidinėjami žmonės.
„Negaliu neigti, kad konkrečioje Lietuvos vietoje, konkrečioje įmonėje galbūt tai tikrai buvo būdas išgyventi. Tačiau, jei infliacija kiekvienais metaus auga po keletą proc. ar gerokai sparčiau, ar kažkokioje įmonėje tikimasi išgyventi mokant įšaldytus atlyginimus nežinia kurių metų lygyje? Pirmiausia tuomet klausimas, ką gali įpirkti ir kaip gyventi tie darbuotojai. Kitas klausimas, kiek apskritai atsakinga tokį verslą palaikyti ir tikėtis, kad toks verslas sukurs minimaliai apmokamas darbo vietas? Gal užkonservuos situaciją, kad visi nelaimingi, bet sukandę dantis toliau gyvuos. Gal tada iš tikrųjų naudingiau, kad žmonės pradėtų žvalgytis naujo darbo ir tiesiog eitų pas tą darbdavį, kuris didesnius atlyginimus moka. Bet, manau, nemaža dalimi eina kalba apie atlyginimus vokelyje. Tokių atvejų turime. Negaliu konkretaus verslininko Petro ar Antano apkaltinti, tačiau valstybės mastu matome, kad tie šešėliniai atlyginimai mokami plačiai. Tą matome pažvelgę į vartojimo rodiklį ir pajamų rodiklį, jų nesuderinamumą. Tai kažkur turi slypėti šešėliniai atlyginimai“, – komentavo ekonomistas.
Smulkusis verslas: jokiu būdu MMA negali būti didinama
47 verslo asociacijas vienijančios Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė tv3.lt sako, kad minimalios algos pakėlimas bet kuriam smulkiajam verslui regionuose bus tikra pražūtis. Pasak jos, MMA neturi būti keliamas tik kažkam užsinorėjus, o reikia konkrečių kriterijų, kaip pavyzdžiui didesnės vidutinės algos.
„Tai mūsų požiūris labai griežtas. Jokiu būdu ne, jokių kėlimų, kai pakils vidutinio darbo užmokesčio (VDU) atitinkamas proc. numatytas, tada tegu ir būna“, – sako ji.
Tačiau žvelgiant į statistiką, nurodoma, kad vidutinė alga šalyje auga. Pasak D. Matukienės, reikia žiūrėti ne vien į bendrą lygį, bet į atskirus regionus. Ji siūlo į tai atsižvelgti ir tuomet nustatyti kiekvienam regionui skirtingą minimalią algą.
„Lyginame Vilnių ir Naująją Akmenę ar kokį Vilkaviškį, kur pusė Lietuvos važiuoja apsipirkti į Lenkiją ir regionas visiškai stagnuoja, žlunga. Pagal šitai tegu ir vertina. Tada tegu pateikia tokį pasiūlymą ne daugiau nei 50 proc. VDU, tada paskaičiuojame kokia atitinkamai MMA regione.
Tegu pasiskaičiuoja kiek yra verslų ir kiek bankrotų. Iki 20 dienos, kai „Sodros“ mokesčius sumokėti verslai turi, tegu pasižiūri, koks įmonių skaičius, kurioms užblokuoja sąskaitas“, – apie MMA didinimo pasekmes kalba D. Matukienė.
Smulkiųjų ir vidutinių verslų atstovė teigia, kad jau šiais metais po MMA padidinimo nuo 380 iki 400 eurų, verslai susidūrė su didžiulėmis finansinėmis problemomis. Net ir ekonomiškai stipresniuose miestuose.
„Įmonės, kurios norime išlaikyti darbuotojus, esame žirklėse – iš vienos pusės nebeliko vartotojų, iš kitos pusės, jei nori dar dirbti kvėpuoti tam darbuotojui tikrai ne MMA moki. Iš viso reiktų tokią definiciją kaip MMA panaikinti, nes daugelyje šalių tokio dalyko nėra. Jei žmogus ateina ir 1 val. padirba, kokia logika MMA mokėti. Bet jei norime vykdyti socialines sutartis ir ant verslo pečių perkelti atsakomybę už socialiai remtinus, tada taip ir deklaruokime“, – teigia ji.
Pasak D. Matukienės, MMA didinimas regionų neišgelbės, o profsąjungos tenori pasirodyti, kad yra ir kovoja už darbuotojus. „Ne už minimalią algą reikia kovoti, o už tai, kad nebūtų bedarbių, kad visi darbą turėtų“, – mano moteris.
Darbuotojų atstovė: 450 eurų paimta ne iš „oro“
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė pabrėžia, kad minimali alga galėtų būti netgi didesnė nei 450 eurų, tačiau apskaičiuojant šį dydį remtasi Trišalės tarybos patvirtinta formule, kuomet atsižvelgiama į vidutinio atlyginimo dydį. Skirtumas tas, kad Lietuvos bankas rėmėsi 2017 metų vidutiniu atlyginimu, o Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija rėmėsi 2019 metų prognoze.
„Jei deramės dėl 2019 metų, tai reikia imti oficialiai apskaičiuotą Finansų ministerijos prognozę, kad tais metais MMA bus 951 Eur. Tai mes ir imame tą atskaitos tašką ir pagal tai skaičiuojame ir gaunasi 450, bet jokiu būdu ne 420“, – sako I. Ruginienė.
Ji atmeta siūlymą nustatyti MMA pagal regionus, nes pasak jos, duona visose „Maximos“ parduotuvėse kainuoja vienodai, nepriklausomai nuo miesto. Taip pat ji tikina, kad jei norime regionus išlaikyti gyvybingus, juose būtina tokio dydžio atlyginimai, kaip ir miestuose.
„Kai pakeli MMA, kuriam laikui suplokštėja tie atlyginimai, bet po pusės metų pradeda visi atlyginimai kilti, ir vidutinis. Mūsų tikslas plėsti regionus, stiprinti juos. Darbdaviams galiu pasakyti kad tie 50 eurų nėra daug, mums gėda dėl tokios sumos. Darbdaviai patys pripažinti turėtų, kad jau dabar už 400 eurų darbuotojų neranda. Žmonės verčiau renkasi emigruoti nei pasilikti čia ir dirbti už 400 Eur, nes neįmanoma išgyventi.
Mes jaučiamės absoliučiai teisūs, nes tiksliai pagal formulę paskaičiavome atlyginimą. Aišku, manytume, kad dar didesnis turėtų būti, bet jau nusileidžiame ir laikomos formulės“, – teigia I. Ruginienė.
Ji prideda, kad tai padėtų ir daugiau pinigų ištraukti iš šešėlio, nes dabar į sutartis įrašoma minimali alga, o kita dalis mokama vokeliuose. Padidinus MMA, daugiau tektų nurodyti ir algalapyje.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento direktorius Kęstutis Zaura nurodo, kad ministerija pritaria 420 Eur minimalios algos dydžiui nuo 2019 m.
Šiuo metu, Trišalei tarybai nesusitarus, Vyriausybė analizuoja kokių toliau veiksmų imtis – nedidinti, didinti vienašališkai ar grąžinti klausimą į Trišalę tarybą.
