Prognozuotos bendros minėtų biudžetų sausio – gegužės mėnesių pajamos – 3 466,7 mln. eurų, faktinės – 3 452,4 mln. eurų.
Finansų ministerijos duomenimis, pajamų surinkimo į valstybės biudžetą planas įvykdytas 98,8 proc., gauta 2 684,2 mln. eurų. Tai yra 32,6 mln. eurų mažiau nei prognozuota ir 90,7 mln. eurų (3,5 proc.) daugiau nei praėjusių metų tą patį laikotarpį.
Pajamų iš PVM gauta 1 487,6 mln. eurų, t. y., 53,2 mln. eurų (3,7 proc.) daugiau nei pernai tuo pat metu ir 26,2 mln. eurų (1,7 proc.) mažiau nei prognozuota.
Už visas akcizines prekes sausio – gegužės mėnesiais gauta 547,6 mln. eurų, t.y. 6,9 mln. eurų (1,2 proc.) mažiau nei prognozuota ir 17,6 mln. eurų (3,3 proc.) daugiau nei pernai tuo pat metu.
Tuo metu, pelno mokesčio įplaukos sudarė 110,1 mln. eurų – 11,9 mln. eurų (12,1 proc.) daugiau nei praėjusių metų sausio – gegužės mėnesiais ir 13,3 mln. eurų (10,8 proc.) mažiau nei prognozuota.
Gyventojų pajamų mokesčio įplaukos į valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus sausį – gegužę buvo 723,3 mln. eurų – 12,1 mln. eurų (1,6 proc.) mažesnės nei prognozuota. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, šio mokesčio pajamų gauta 64,1 mln. eurų (9,7 proc.) daugiau.
Pagal Lietuvos Respublikos 2018 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo nuostatas GPM dalis, tenkanti savivaldybių biudžetams, 2018 m. sudaro 82,82 proc., o šio mokesčio dalis, įskaitoma į valstybės biudžetą sudaro 17,18 proc.
Patvirtintos 2018 m. valstybės biudžeto pajamos (be ES lėšų) sudaro 6 767 mln. eurų, su ES lėšomis – 9 071 mln. eurų.
Ekonomistas: biudžeto pajamų nesurinkimą galėjo lemti per didelis optimizmas
Pernelyg optimistinės prognozės, sumažėjęs dirbančiųjų skaičius ir dėl investicijų, tikėtina, išaugęs pridėtinės vertės mokesčio (PVM) susigrąžinimas galėjo lemti tai, jog valdžia šiemet nesurinko planuotų pajamų, mano SEB banko analitikas.
„Labai situacijos nedramatizuočiau. Galima sakyti, kad buvo gal pernelyg optimistinės pajamų prognozės. Sudarant biudžetą siekta, kad būtų 0,6 proc. biudžeto perteklius, tai turbūt buvo pasistengta, kad ir prognozė būtų didesnė“, – BNS sakė SEB vyriausias analitikas Tadas Povilauskas.
Anot jo, žvelgiant į pagrindinius ekonominius rodiklius, nematyti, jog šalies ūkio raida lėtėtų ir dėl to galėtų mažėti mokesčių surinkimas, tačiau gyventojų pajamų (GPM) mokesčio surinkimą galėjo lemti sumažėjęs dirbančiųjų skaičius.
„Taip, darbo užmokestis augo sparčiau nei tikėtasi, bet pačių dirbančiųjų, už kuriuos darbdaviai perveda gyventojų pajamų mokestį, skaičius per metus yra sumažėjęs berods 0,8 proc., o tai, manau, tikrai yra daugiau nei tikėjosi Finansų ministerija“, – kalbėjo T. Povilauskas.
Ekonomisto teigimu, mažesnis nei planuota pridėtinės vertės mokesčio (PVM) surinkimas byloja apie ne itin sėkmingą kovą su „šešėline“ ekonomika.
„Buvo teigiama, kad daugiau PVM bus surinkta „ištraukiant iš šešėlio“. Tačiau mažesnis surinkimas gali būti vienas iš įrodymų, kad su „šešėliu“ kovojama ne taip sėkmingai, kaip tikėtasi. Įtarčiau, kad galėjo didėti ir grąžintinas PVM, nes šiemet daugėjo įmonių investicijų“, – sakė SEB ekonomistas.
T. Povilausko prognozėmis, šiemet greičiausiai nepavyks viršyti pajamų surinkimo plano.
„Galvojame, kad ekonomikos augimas antrąjį pusmetį bus lėtesnis nei pirmąjį pusmetį. Geriausiu atveju galėsime priartėti prie prognozių, kad jas viršyti darosi vis sudėtingiau“, – svarstė ekonomistas.
V. Šapoka: surenkant biudžeto pajamas, esminių rizikų nematome
Šiemet per penkis mėnesius valstybei ir savivaldybėms surinkus mažiau pajamų nei prognozuota, finansų ministras Vilius Šapoka teigia esminių rizikų neįžvelgiantis.
„Bendrai tariant, sausio–gegužės mėnesių valstybės ir savivaldybių biudžeto surinkime esminių rizikų nematome“, – BNS atsiųstame komentare teigė V. Šapoka.
Anot jo, mažesnių nei planuota pajamų surinkimą šiemet lėmė nežymūs vienkartiniai svyravimai ir vienkartiniai veiksniai.
„Didžiausią įtaką sausio–gegužės mėnesių pajamų atsilikimui nuo plano turėjo pridėtinės vertės mokesčio surinkimas. Per minėtą laikotarpį jo buvo gauta 26,2 mln. eurų (1,7 proc.) mažiau nei prognozuota dėl didesnių PVM grąžinimų – šiemet PVM grąžinta 76,2 mln. eurų daugiau, nei pernai per tą patį laikotarpį. Kitas nedidelis svyravimas atsirado dėl to, kad gegužę VMI gyventojams gražino daugiau GPM permokos negu pernai“, – aiškino ministras.
Be to, pasak V. Šapokos, neatitikimas su planu atsirado ir dėl to, kad gegužę valstybės įmonių dividendai bus sumokėti artimiausiais mėnesiais.
