Po diskusijų su visuomene ir interesuotomis grupėmis, atitinkami teisės aktų pakeitimai bus siūlomi Vyriausybei, o vėliau juos turės patvirtinti Seimas.
Buvo planuojama, kad mokesčių pakeitimai bus priimti iki šių metų liepos 1 d., o įsigalios – nuo kitų metų pradžios. Tačiau pristatydama numatomus pokyčius finansų ministrė Gintarė Skaistė paaiškino, kad dėl pandemijos situacijos konkretūs įstatymų projektai bus pateikti ir priimami vėliau.
Anot jos, iš viso iš viso planuojama apsvarstyti ir įvertinti mokesčių lengvatas, kurių vertė yra apie 790 mln. eurų per metus.
„Sprendimų neketiname priimti skubotai“, – nuotolinėje konferencijoje sakė finansų ministrė Rūta Bilkšytė ir pridūrė, kad bus įsiklausoma į visuomenės nuomonę.
Jos teigimu, mokesčių pakeitimai bus pradėti nuo pelno mokesčio lengvatų peržiūros. Šioje srityje bus svarstomos kelios alternatyvos. Tarp jų – papildoma mokesčio lengvata, jeigu darbdaviai tam tikru dydžiu kels darbuotojų algas.
Kita pakeitimų sritis – žaliasis kursas, kurį vykdant bus atsisakyta lengvatų iškastiniam kurui bus plečiamas taršos apmokestinimas.
Siekiant mažesnės pajamų nelygybės, pasak R. Biliškytės, bus analizuojamas pajamų apmokestinimo ir socialinių išmokų balansas, svarstoma ne pavienių asmenų, o vienos šeimos pajamų deklaracija.
Be kita ko, ministrė žadėjo, kad taip pat bus peržiūrėtos dabartinės lengvatos, skirtos paskatinti gyventojus kaupti turtą ir investuoti.
Nuotoliniame pristatyme dalyvavęs žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas tikino, kad siekiant konkurencingų ir prieinamų maisto kainų, žemės ūkio srityje nebus atsisakoma tikslinės paramos.
Diskusijoje dalyvavęs ekonomistas Raimondas Kuodis sakė, kad permainos mokesčių srityje seniai yra subrendusios. Pirmiausia naikinant vadinamąjį gyvulių ūkį – skirtingų formų skirtingą apmokestinimą.
Parlamentinio Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas sako, kad esminiai mokesčių pakeitimai galėtų būti tik nuo 2023 metų, nors jis neatmeta, jog kai kurie pokyčiai įsigaliotų ir 2022 metais. Be to, anot komiteto vadovo, dėl mokesčių pertvarkos turi būti rastas sutarimas tarp Seimo, Vyriausybės ir Prezidentūros, taip pat tarp valdžios ir visuomenės.
„Seimo pavasario sesijoje neplanuojame jokių esminių pakeitimų. Galimos mokesčių reformos turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip nuo 2023 metų sausio. Netrukus teiksime pavasario sesijoje darbų programą ir joje jokių mokesčių pakeitimų neplanuojame“, – BNS antradienį teigė M. Majauskas.
„Gali būti siūlymų rudens sesijoje kartu su 2022 metų biudžetu, bet tik laikantis, kad tokių dalykų nebūtų, kad gruodžio gale priimami ir nuo sausio įsigalioja“, – pridūrė jis.
Tuo tarpu M. Majauskas pabrėžė, kad įvairios iniciatyvos gali būti pradedamos svarstyti jau dabar, nes Seimo nariai gali bet kada teikti įvairias pataisas.
„Mokesčių sistemoje stabilumas yra vertybė. Bet kokie neatsargūs, skubūs sprendimai gali padaryti daug žalos: valstybės biudžeto pajamų netekimus, konkurencijos iškraipymus, žalą gyventojams, vartotojams ir verslui, kuris gali nespėti prisitaikyti prie pakeitimų. Sprendimai turi būti gerai išdiskutuoti iki jų įsigaliojimo. (...) Neužtenka susitarti Vyriausybei, Seimui ir Prezidentūrai. Turime susitarti ir su visuomene. Tam reikia laiko“, – kalbėjo komiteto vadovas.
M. Majauskas taip pat pabrėžė, kad su mokesčių pertvarka neskubama ir dėl koronaviruso krizės.
Dabartinės Vyriausybės programoje numatyta, kad bus siekiama atsisakyti lengvatos iškastinio kuro naudojimui. Tai gali būti suprantama, kaip pridėtinės vertė mokesčio lengvatos atsisakymo šildymui, taip pat lengvatinio akcizo žymėtam dyzelinui.
