Ketvirtadienį Švedijos vyriausybė nutarė reikalauti, kad būtų atlikti papildomi tyrimai, ar Rusijos-Vokietijos planuojamas dujotiekis „Nord Stream‘ Baltijos jūros dugnu nekenks aplinkai.
Jei šie reikalavimai bus įvykdyti, dujotiekio tiesimą teks atidėti keliems metams. Tyrimai kainuos apie 30 milijonų dolerių ir labai tikėtina, kad įrodys planuojamos investicijos kenksmingumą.
„Kad priimtumėme galutinį sprendimą, vyriausybei reikia susipažinti su patikimų tyrimų išvadomis, įrodančiomis, koks efektas bus tiesiant dujotiekį dabar numatyta trasa, o koks – alternatyviomis trasomis“, sakė Švedijos gamtos apsaugos ministras Andreas Carlgrenas.
Šioje situacijoje „Gazpromui“, valdančiam 51 proc. dujotiekio įmonės akcijų (kiti du investuotojai – vokiečių BASF ir E.ON) teks šiuos tyrimus atlikti.
Kaip teigia dienraštis „Rzeczpospolita“, apie dujotiekio pavojingumą anksčiau kalbėjo tik Lenkija, vėliau prisijungė ir Estija su Suomija, bet visi laukė Švedijos palaikymo.
Prieš kelias dienas Rusijos premjeras Viktoras Zubkovas pasakė, kad gal verta grįžti prie idėjos nutiesti antrą dujotiekio liniją šalia jau egzistuojančio, kuriuo dujos į Vakarų Europą patenką per Baltarusiją ir Lenkiją. Nepriklausomi ekspertai suskaičiavo, kad toks projektas būtų 2-3 milijardais dolerių pigesnis už „Nord Stream“.
Trečiadienį šią idėją kategoriškai atmetė Rusijos energetikos ministras Viktoras Christenko. Jo nuomone, tokia investicija neturi ekonominio pagrindo. „Gazpromas“ teigia, kad dulkes nuo „Jamal 2“ projekto reikės nuvalyti tuomet, kai Baltarusijoje ir Lenkijoje žymiai padidės dujų vartojimas.
