Knygynai pripažįsta, kad knygų kainos kyla, atskleidžia, kokia literatūra populiariausia ir atneša daugiausia pelno.
Knygynams atsisakius rusiškų knygų ir didėjant ukrainietiškų knygų paklausai, karo pabėgėliams neturi ko pasiūlyti.
Knygų kainos kyla
Knygynų tinklo „Vaga“ atstovė atskleidžia, kad nuo pandemijos pradžios knygų kainos pakilo apie 10–15 proc. Taip nutiko todėl, kad knygų kainas ėmė kelti leidyklos, daugiausia dėl brangstančių spaustuvės paslaugų ir pabrangusio popieriaus.
„Tačiau padaugėjo pardavimo skatinimo akcijų ir nuolaidų, taigi vienos parduodamos knygos kaina liko panaši“, – pažymi pašnekovė.
Knygos.lt direktorius Dovydas Pauliukonis patvirtina, kad išties matoma bendra knygų kainų augimo tendencija. Ir pažymi, kad knygų kainos auga taip pat, kaip ir visos kitos prekės bei paslaugos.
„Priežastimi galime įvardinti ir leidyklų sąnaudų augimą: brangsta popierius, vertimo, redagavimo paslaugos ir t.t., o tai turi tiesioginės įtakos ir knygos savikainai, o galiausiai ir galutinei kainai“, – teigia Knygos.lt direktorius.
Paklausus, kokios knygos šiuo metu brangiausios, D. Pauliukonis atsako, kad didžiausia kaina pasižymi įvairi specializuota literatūra, kartu su įvairiomis kulinarinėmis knygomis: pastarosios dažniausiai būna spausdinamos ant kokybiškesnio popieriaus, viduje daug nuotraukų. Anot jo, tokias knygas paruošti atima daug laiko ir resursų, todėl ir kaina įprastai būna didesnė.
„Brangiausios knygos yra meninio pobūdžio, pavyzdžiui, albumai ar didelės apimties leidiniai, dėl brangesnės spaudos kainos“, – papildo „Vagos“ atstovė.
Tarp pelningiausių knygų – ir vaikiška literatūra
Kalbant apie knygynų verslą, dažnai pasvarstoma, kokios knygos atneša didžiausią pelną: pigios, kurių perkama daug, populiarios ar klasikinės.
Knygos.lt direktorius atskleidžia, kad didžiausią pelną atneša populiariausios, TOP knygos ir vaikų literatūra.
Knygynų tinklui „Vaga“ taip pat pelningiausios naujos ir populiariausios knygos, nes jų parduodama daugiausiai.
„Natūralu, kad nukainuotos, akcijuojamos knygos pelno atneša mažiau“, – teigia „Vagos“ atstovė.
Karas sustabdė knygų pirkimus – susidomėjo kelių žemėlapiais
Prasidėjus karui Ukrainoje, dauguma knygynų pajuto stipriai kritusią paklausą.
„Pegaso“ knygynų tinklą valdančios bendrovės „ALG knygynai“ generalinė direktorė Rita Račkaitė pabrėžia, kad nuo pat karo pradžios knygų pirkimas krito, žmonės mažiau pirko ir skaitė.
„Tai natūralu, nes visas daugelio žmonių dėmesys buvo skirtas žinioms ir naujienoms iš Ukrainos, žmonės jautė daug streso ir nerimo, todėl susikaupti knygai, ypač pirmosiomis karo savaitėmis, buvo sunkiau“, – kalba „Pegaso“ direktorė.
Pasak jos, dalis visuomenės savo laisvą laiką skyrė pagalbai ukrainiečiams, savanorystei, tačiau šiuo metu pastebima, kad knygų pirkimas pamažu atsistato.
Tą patį pajuto ir elektroninis knygynas Knygos.lt. Anot direktoriaus, žmonių dėmesys pastaruoju metu – visiškai kitur, todėl akivaizdu, kad krito susidomėjimas bendromis knygomis. Tačiau D. Pauliukonis atkreipia dėmesį, kad tuo pačiu išaugo susidomėjimas teminėmis knygomis apie Ukrainą, tokioms kaip „Oranžinis romanas“, „Poltava“, „Donbaso džiazas“ ir pan.
Nors sumažėjusį susidomėjimą knygomis pajuto ir knygynų tinklas „Vaga“, jo atstovė priduria, kad šiek tiek pakilo susidomėjimas knygomis karo tema ar istorinėmis.
„Pirmomis savaitėmis pastebėjome didelį susidomėjimą Europos ir Lietuvos kelių žemėlapiais“, – nurodo pašnekovė.
Knygynai neturi ko pasiūlyti ukrainiečiams
Vis dėlto kainų ir pasiūlos karas stipriai nepaveikė. Knygos.lt direktoriaus teigimu, į sumažėjusį susidomėjimą knygų rinkoje buvo reaguojama siūlant geras kainas, išpardavimus ir pan. Jis pažymi, kad pasiūloje taip pat neliko Rusijos tiekėjų knygų.
Tą patį sako ir „Vagos“ atstovė: „Kainos ir pasiūla stipriai nepakeitė, nes prekiaujame daugiausia Lietuvoje išleistomis knygomis. Atsisakėme prekybos Rusijos leidyklų išleistomis knygomis“.
Tačiau knygynams atsisakius rusiškų knygų, atsirado viena problema – nėra ką skaityti į Lietuvą atvykusiems karo pabėgėliams.
„Vagos“ atstovė pripažįsta, kad jaučia atsiradusią didesnę paklausą rusiškoms ir ukrainietiškoms knygoms. O kadangi buvo atsisakyta Rusijos leidyklų produkcijos, knygų rusų kalba liko tik kelios, nes paprastai lietuvių leidyklos tokių knygų neleidžia.
„Kol kas negalime pasiūlyti nei rusiškų, nei ukrainietiškų knygų. Esame jau pradėję dirbti ties knygų atsivežimu iš Ukrainos, tik dėl suprantamų priežasčių šis procesas vyksta lėtai“, – pasakoja ji.
Pašnekovės teigimu, taip pat atsirado paklausa lietuvių kalbos vadovėlių nelietuviams. Deja, tokių vadovėlių pasirinkimas yra labai nedidelis, tačiau jų parduodama daugiau.
Ta pati problema vyrauja ir knygynų tinkle „Pegasas“.
„Į Lietuvą atvažiavę ukrainiečiai jau ieško ukrainietiškų knygų ir domisi jomis, tačiau, deja, jų Lietuvos rinkoje iki karo beveik nebuvo. Pastaruoju metu viešosios bibliotekos ir Lietuvos leidėjų asociacija organizuoja ukrainietiškų knygų vaikams atvežimą į bibliotekas, skelbia laisvai prieinamų elektroninių knygų sąrašus“, – atskleidžia „Pegaso“ generalinė direktorė.
Ukrainietiškų knygų nėra ir Knygos.lt: „Klientai ieško knygų ukrainiečių kalba, tačiau šiuo metu tokių pasiūloje neturime“.
Tačiau verslui tai nuostolių nedaro. Anot knygos.lt direktoriaus, dėl knygų rusų kalba išėmimo iš asortimento praktiškai jokių praradimų įmonė nepajuto.
Parama karo pabėgėliams
Kadangi ukrainiečiams tinkamų knygų beveik nėra, knygynai jiems jokių akcijų netaiko.
„Kol kas tokių nuolaidų nesiūlome, kadangi knygų neturime, tai ir pirkėjų ukrainiečių sulaukiame nedaug. Kartais užeina – perka mokyklines prekes: sąsiuvinius, piešimo ir rašymo priemones“, – sako „Vaga“ atstovė.
Dėl šios priežasties knygynų tinklas „Pegasas“ Ukrainos pabėgėliams teikia kitokią paramą. Įmonės direktorė R. Račkaitė pasakoja, kad savo knygynuose nuo kovo mėnesio iki dabar buvo organizuojamas paramos projektas, skirtas ukrainiečių, atvykusių į Lietuvą, vaikams.
„Šio projekto metu aukojome mes patys, mūsų tiekėjai, taip pat kvietėme prisijungti savo klientus renkant taip reikiamas kanceliarines priemones, žaidimus, ugdymo priemones į Lietuvą atvykusiems vaikams. Viso projekto metu skyrėme, nupirkome ir surinkome daugybę kanceliarinių, mokyklinių priemonių ir žaidimų, kuriuos perdavėme šio projekto partneriui „Gelbėkit vaikus“, kurie, savo ruožtu, paskirstė juos ukrainiečių šeimoms“, – teigia R. Račkaitė.
Knygynai grįžo į gyvas parduotuves
Praūžus pandemijai ir pasibaigus ribojimams knygynų rinka šiek tiek atsigavo.
„Vagos“ atstovės teigimu, palyginus su praėjusiu pavasariu, paklausa išliko panaši, skiriasi tik tai, kad prieš metus knygynai dirbo ne visi arba dirbo su apribojimais, todėl daugiau buvo parduodama internetu ar prekybos centruose. O šį pavasarį daugiau knygų parduodama pačiuose knygynuose.
Vis dėlto šį pavasarį nugriaudėjęs karas turėjo savo poveikį.
Knygos.lt direktorius pripažįsta, kad lyginant su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu jaučiamas nedidelis kritimas: „Akivaizdu, kad tai dėl bendros vartotojų nuotaikos ir ekonominės situacijos“.
