Vis dėlto oficiali statistika rodo ką kita. Praėjusį mėnesį kainos Lietuvoje augo lėčiausiai tarp visų Europos Sąjungos (ES) ir euro zonos šalių. Šia prasme nusileidome tik Airijai, kurioje kainos visai nesikeitė.
„Eurostat“ duomenimis, 2024 m. rugsėjo mėn. euro zonos metinė infliacija buvo 1,7 proc, t. y. sumažėjo nuo rugpjūčio mėn., kai siekė 2,2 proc. Prieš metus šis rodiklis buvo 4,3 proc.
Visos Europos Sąjungos metinė infliacija 2024 m. rugsėjo mėn. buvo 2,1 proc., t. y. sumažėjo nuo 2,4 proc. rugpjūčio mėn. Prieš metus šis rodiklis buvo 4,9 proc.
Mažiausias metinis infliacijos lygis praėjusį mėnesį užfiksuotas Airijoje (0,0 proc.), Lietuvoje (0,4 proc.), Slovėnijoje ir Italijoje (abiejose šalyse 0,7 proc.).
Didžiausi metiniai rodikliai užfiksuoti Rumunijoje (4,8 proc.), Belgijoje (4,3 proc.) ir Lenkijoje (4,2 proc.).
Palyginti su 2024 m. rugpjūčio mėn. metinė infliacija sumažėjo dvidešimtyje valstybių narių, dviejose liko nepakitusi, o penkiose – padidėjo.
2024 m. rugsėjo mėn. didžiausią indėlį į euro zonos metinį infliacijos lygį padarė paslaugos (+1,76 procentinio punkto, p. p.), toliau - maistas, alkoholis ir tabakas (+0,47 p. p.), neenergetinės pramonės prekės (+0,12 p. p.) ir energija (-0,60 p. p.).
Skaičiuojama, kad per pastaruosius metus vidutinis darbo užmokestis ir vidutinė pensija Lietuvoje augo daugiau nei 10 proc.
Taigi, realios gyventojų pajamos, kurios skaičiuojamos įvertinus prekių ir paslaugų pabrangimą, gerokai išaugo.
Beje, pavyzdžiui, Turkijoje, fiksuojama 46 proc. metinė infliacija. Tai reiškia, kad skaičiuojant vietine valiuta, ten viskas pabrango beveik perpus.
Tiesa, kadangi euras lyros atžvilgu pabrango (prieš metus 1 euras kainavo 29 liras, dabar – 37), europiečiams, gaunantiems pajamas eurais, Turkijoje visas yra gerokai pigiau.
