Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus tikina, kad pagal šventines dienas mūsų šalis ES pernelyg neišsiskiria.
„Aišku, jeigu lyginsimės su JAV, tai net ir atostogų mes turime nepateisinamai daug. Bet lyginant su Europa – esame per vidurį pagal nedarbo dienas. Vis dėlto, jeigu būtų nuspręsta padaryti dar vieną laisvadienį, tai būčiau prieš“, – sako V. Sutkus.
Jo teigimu, kartais pasigirstančios šnekos įteisinti dar vieną šventinę dieną, kuri būtų skirta kapų lankymui – lapkričio 2–ąją – jo neįtikina.
„Jeigu kalbame apie kapų lankymą, tai tam jau skirta diena. Kalbos, kad vienos dienos per mažai yra keistos. Gyvename ne Rusijoje, kur, pavyzdžiui, reikėtų iš Vladivostoko į Peterburgą važiuoti kapų lankyti. Mūsų šalį galima per tris valandas skersai išilgai pervažiuoti“, – teigia LVK vadovas.
Gegužės 1–osios švente nelaiko
Tačiau lapkričio 2 d. minimas Vėlines nedarbo diena norintys paskelbti politikai pateikia savo argumentus. Jų teigimu, ši diena, skirtingai nei kai kurios kitos įteisintos nedarbo dienos, svarbi šalies kultūros paveldui.
„Ar kainuoja? Be abejo kainuoja. Jeigu per metus sukuriame BVP už 45 mlrd. eurų, tai atėmus išeigines, per vieną sukuriama BVP už daugiau nei 170 mln. eurų. Bet Lietuva nėra daugiausiai laisvadienių turinčių šalimi ES.
Reikia įvertinti ir tai, kad kad kalendoriuje turime ir ne tokių svarbių nedarbo dienų. Pavyzdžiui, gegužės 1–oji, na, realiai kokia čia šventė? Gal socialdemokratai švenčia, eina į paradus, o kiti žmonės sodina daržus ir bulves. Be to, su mūsų krašto tradicijomis mažai susijusi“, – sako Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos Seime atstovė Rita Tamašunienė.
Ši frakcija praėjusių metų rudenį ir pateikė siūlymą dėl Vėlinių pavertimo šventine diena.
Vėlines siūlo išmainyti
Pasak R. Tamašunienės, teikiant šį pasiūlymą buvo atsižvelgta į Etninės kultūros globos tarybos raštą, teigiantį, kad Vėlinės pretenduoja pakliūti ir į UNESCO nematerialaus paveldo sąrašą.
„Mes kalbėjome, kad tokiai dienai reiktų skirti ypatingą dėmesį, ją puoselėti, nes tai išskirtinė gyva tradicija. Nors parlamentarai po pateikimo pritarė mūsų pasiūlymui, bet vėliau gavome neigiamą Vyriausybės atsakymą. Vyriausybė paskaičiavo kas naudinga ar nenaudinga ekonomiškai ir mažai gilinosi į kitokį projekto tikslą“, – tikino Seimo narė.
Idėjai Lietuvoje įteisinti Vėlines kaip nedarbo dieną pritaria ir Lietuvos darbdavių konfederacijai vadovaujantis Danas Arlauskas. Tačiau su viena sąlyga.
„Kai lenkai (red. past. Lietuvos lenkų rinkimų akcija) iškėlė šią idėją, pasakėme, kad verslas ją galėtų palaikyti, jeigu tai būtų kažkokios kitos šventinės dienos panaikinimo sąskaita. Pavyzdžiui, gegužės 1–osios, nes ji neteko savo aktualumo, Žolinių ar Joninių, kuri daugiau šventė yra Latvijoje. Jeigu vienos iš šių trijų dienų atsisakytume, būtume už tai, kad Vėlinės taptų nedarbo diena“, – sako D. Arlauskas.
Šventės BVP variklio nestabdo
Kaip tv3.lt teigė finansų viceministrė Miglė Tuskienė, kalbant apie laisvadienių ir šventinių dienų įtaką ekonomikos raidai, nėra tyrimų ar vieningos nuomonės kaip tai atsiliepia pajamoms iš mokesčių ar BVP.
„Finansų ministerijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad nedarbo dienomis mokesčiai taip pat generuojami, žmonės vartoja, nemažai verslų dirba, šiuo metu nusistovėjusios nedarbo dienos neturi ženklios tiesioginės neigiamos įtakos biudžetų pajamoms. PVM, akcizai yra vartojimo mokesčiai, todėl jie generuojami ir darbo, ir šventinėmis dienomis, svarbiausia, jog nesustoja vartojimas.
Dėl GPM ir socialinio draudimo įmokų – didžioji dalis atlyginimų nepriklauso nuo darbo dienų skaičiaus, nes atlyginimas yra fiksuotas kalendoriniam mėnesiui. O dirbantiems, pavyzdžiui, slenkančiu grafiku, už darbą per šventines dienas mokamas didesnis užmokestis. Taigi ir GPM gali būti surinkta daugiau. Tačiau verslas gali nuspręsti tą dieną laikyti mažiau darbuotojų ir balansas tokiu atveju būtų neutralus“, – paaiškino M. Tuskienė.
Anot viceministrės, vienintelis reikšmingas mokestis, kuriam šventinių dienų skaičius gali turėti didesnės neigiamos įtakos galėtų būti pelno mokestis, bet jis sudaro tik apie 5 proc. visų pajamų.
„Tad šalies mastu, jeigu jų ir yra, tai praradimai minimalūs. Žinoma, kažkuriam konkrečiam verslui tai neabejotinai skausminga“, – apie tai, kiek šalies iždui kainuoja šventinės dienos, komentuoja M. Tuskienė.
Be to, finansų ministerijos duomenimis, esant mažesniam darbo dienų skaičiui įmanoma sukurti daugiau BVP. 2018 metais Lietuvoje buvo 1 darbo diena mažiau nei 2017 m.. tačiau BVP per vieną darbo dieną 2018 m. buvo sukurta daugiau.
Ilgųjų savaitgalių netruks
2019 m. šalies dirbančiųjų laukia keturi ilgieji savaitgaliai. Kovo 11 d., Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena, bus minima pirmadienį, balandžio 22 d, taip pat pirmadienį, bus švenčiama antroji Šv. Velykų diena. Pirmadienį, birželio 24 d., šįmet pasitaikys ir Joninės, o penktadienį, lapkričio 1 d., Visų Šventųjų diena.
Galimybė turėti keturių dienų išeigines paėmus vos vieną atostogų dieną pasitaikys ir per rugpjūčio 15 d. minimas Žolines. Šįmet jos bus ketvirtadienį. Tarptautinė darbo diena, gegužės 1-oji, šįmet bus švenčiama trečiadienį.
Na, o gruodį nusimato viena itin trumpa darbo savaitė. Kūčios ir Šv. Kalėdos bus švenčiamos nuo antradienio iki ketvirtadienio.
