Narystė Europos Sąjungoje mūsų šalies vertybinių popierių rinką paveikė taip, kad šiuo metu mažesnė nei 4 mln. litų apyvarta biržoje kartais vertinama kaip nelabai įdomi.
Nuo įstojimo į ES iki dabar OMXV indeksas paaugo apie 300 procentų. Keliasdešimties tūkstančių litų apyvarta per dieną tada ir iki kelių milijonų litų sugeneruojama apyvarta per dieną šiuo metu akivaizdžiai įrodo, kaip per pastaruosius ketverius metus brendo Vilniaus vertybinių popierių birža (VVPB).
Vilija Nausėdaitė, Vertybinių popierių komisijos pirmininkė, kalbėdama apie narystės ES poveikį Lietuvos vertybinių popierių rinkai, akcentuoja, kad narystė suteikė dideles galimybes mainais į didelius įsipareigojimus tiek rinkos dalyviams, tiek priežiūros institucijoms.
„Narystė ES rinkos dalyviams reiškia padidėjusią konkurenciją, o vartotojams - didesnę pasirinkimo laisvę“, - teigė ji.
Darius Simanavičius, „Pinigų srauto“ prezidentas, aiškina, kad įsiliejus į Bendriją didelio Skandinavijos ir kitų Europos šalių investicinių fondų pinigų kiekio atėjimas į mūsų vertybinių popierių rinką sukėlė akcijų kainas.
„Stebėdami OMXV grafiką, matome, kad įstojus į ES vasarą prasidėjo didysis rinkos ir akcijų kursų pakilimas“, - sakė jis.
Radikalius skirtumus prieš integraciją į Bendriją ir šiandien LŽ vardijo ir finansų makleris Marius Dubnikovas. „Prieš ketverius metus 100 tūkst. litų siekianti biržos dienos prekybos apyvarta buvo verta dėmesio, o šiuo metu, esant 4 mln. litų apyvartai, sakome, kad prekyba nebuvo labai įdomi“, - kalbėjo jis.
Finansų makleris sako, kad integracija į ES turėjo milžinišką teigiamą įtaką vertybinių popierių rinkai. „Teigiama įtaka akivaizdžiai pastebima analizuojant likvidumą ir apyvartumą rinkoje. Išaugo sandorių skaičius ir apimtis“, - minėjo M. Dubnikovas.
Jo teigimu, įstojus į ES daugumos kotiruojamų vertybinių popierių kainos šoko į viršų vien todėl, kad mes tapome atviresni ir prieinamesni užsienio investuotojams.
„Pradėjome aktyviai vienodinti teisės aktus su ES, vadinasi, veikiame pagal daugmaž tas pačias taisykles, kurios yra įprastos Senajam žemynui. Investuotojai gali logiškai suvokti mūsų rinką ir taisykles, tad nereikia itin specifinių žinių norint investuoti čia“, - apie tai, kad užsienio investuotojai ėmė aktyviau nukreipti pinigus į Lietuvos akcijų rinką, kalbėjo finansų makleris.
Prie rinkos likvidumo ir jos populiarinimo taip pat prisidėjo geresnės vietinių investuotojų žinios apie investavimą. „Rinkos atsigavimas privertė dalį žmonių plačiau pasidomėti birža. Su integracija į Bendriją Lietuvoje radęsi investiciniai fondai šalies gyventojams suteikė galimybę naudotis alternatyvių investavimo priemonių teikiamais privalumais“, - neigiamų faktorių neįžvelgia finansų makleris.
Prognozės optimistinės
Vertybinių popierių rinkos augimas buvo matomas iki praėjusių metų rudens, kai pasaulio finansų rinkas sukrėtė krizė JAV.
Šiuo metu, D. Simanavičiaus žodžiais, užsienio investuotojų elgesiui ir jų pinigų pasitraukimui iš VVPB įtaką daro kiekviena neigiama naujiena ne tik apie Lietuvą, bet apie bet kurią Baltijos šalį. „Jeigu investuotojų ausis pasiekia neigiama žinutė apie prastus Latvijos makroekonomikos rodiklius, investiciniai fondai po truputį parduoda akcijas ir išeina taip pat ir iš Lietuvos akcijų biržos“, - dėstė jis.
Anot pašnekovo, įstojimo į ES naudą jau patyrėme, šiuo metu reikia viltis ir laukti, kad pasaulio rinkos atsikratys nuostolių, patirtų dėl finansų krizės JAV.
„Naudą iš JAV vertybinių popierių biržos „Nasdaq“ ir Šiaurės šalių biržas valdančios OMX susijungimo patirsime todėl, kad tuomet Amerikos investuotojai turėtų „atnešti“ papildomų pinigų ir su tuo susijusį akcijų kursų kilimą“, - optimistiškai prognozuoja D. Simanavičius.
Valdonė Savulionytė
