Moterų ir vyrų pensijos Lietuvoje: atskleidė, kodėl taip skiriasi išmokos

Vokietijoje šiemet buvo publikuotas tyrimas, kuris parodė, kad pensijų dydžių skirtumas tarp 60-mečių moterų ir vyrų siekia net 32 proc. Dar mažesnės pensijos mokamos moterims, kurios augino vaikų.

Panašias tendencijas galime pastebėti ir Lietuvoje, kur moterų pensijos taip pat yra mažesnės nei vyrų. Taigi, kas lemia, kad moterų pensijos yra gerokai mažesnės už vyrų?

Lietuvoje atliktų tyrimų nėra

Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos Sąjungos šalių, egzistuoja reikšmingas pensijų skirtumas tarp vyrų ir moterų.

Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentė dr. Jurgita Butkevičienė pasidalijo prieš kelis metus pasirodžiusiu Eurostat tyrimu, kuris parodė, kad vyresnės nei 65 metų moterys Europos Sąjungoje (ES) vidutiniškai gaudavo 29 proc. mažesnę pensiją nei vyrai.

Atitinkamai Lietuvoje moterų pensijos buvo vidutiniškai 13,2 proc. mažesnės nei vyrų.

„Vis dėlto laikui bėgant lyčių pensijų skirtumas mažėja – palyginti su 2010 m. (kai skirtumas siekė 34 proc.), dabar jis sumažėjo beveik 5 procentiniais punktais“, – dalijosi J. Butkevičienė.

TAIP PAT SKAITYKITE:

„Sodros“ žinia: Lietuvos pensininkams – mažiau pinigų dėl Trumpo muitų

Gyventojai piktinasi dėl pensijų: jos ne tik mažesnės, bet dar ir „Sodrai“ skola

Pasak jos, gilesnių tyrimų nagrinėjančių pensijų dydžių skirtumus pagal lytį Lietuvoje nėra, o juos atlikti yra labai sudėtinga.

„Tokie tyrimai reikalauja ne tik kiekybinių analizių, bet ir giluminių, išsamių kokybinių tyrimų, įvairių atvejų bei scenarijų analizės, o tokie tyrimai yra brangūs ir jiems atlikti reikalinga solidi mokslinė kompetencija“, – atkreipė dėmesį VU mokslininkė.

Motinystė lemia nelygybę?

Kaip parodė Vokietijoje atliktas tyrimas, moterų pensijų skirtumas reikšmingai didėja su kiekvienu papildomu vaiku, o tai atskleidžia aiškią sąsają tarp motinystės ir mažesnių moterų pensijų.

J. Butkevičienė pastebi, kad šį skirtumą daugiausia lemia pertraukos darbo karjeroje ir mažesnės viso gyvenimo pajamos.

„Dabartinės pensijų sistemos ir sutuoktinių finansiniai sprendimai dažnai neatsižvelgia į vaikų priežiūros pareigas, kurias daugiausia prisiima moterys, todėl šios atsakomybės dar labiau gilina ekonominę nelygybę. Tai rodo būtinybę reformuoti pensijų sistemas taip, kad jos pripažintų ir tinkamai kompensuotų šias priežiūros funkcijas, finansiškai nebausdamos motinų.

Kadangi motinystė tampa vienu iš veiksnių, lemiančių pensijų nelygybę, todėl socialinė politika turėtų ne tik skatinti vaikų auginimą, bet ir mažinti ekonominius nuostolius, kuriuos patiria moterys, užtikrinant jų orų ir saugų gyvenimą senatvėje“, – pažymėjo VU dėstytoja.

Mokslininkė pabrėžia, kad pensijų nelygybės skirtumas atsiranda ir dėl kitų veiksnių. Pavyzdžiui, moterys dažniau dirba ne visą darbo dieną, pertraukia karjerą dėl vaikų priežiūros ar kitų priežiūros pareigų, egzistuoja darbo užmokesčio nelygybė, taip pat jos dažniau dirba mažiau apmokamuose sektoriuose.

Skirtumai prasideda karjeros metais

„Sodros“ duomenimis, 2025 m. kovą vyrų, turinčių būtinąjį stažą senatvės pensija siekė 793 eurus, moterų – 675 eurus. Tai reiškia, kad pensijų skirtumas tarp lyčių siekia apie 15 proc.

Nors tai mažesnė procentinė dalis negu Vokietijoje, tačiau ji vis vien akivaizdi (118 eurų).

Pasak „Sodros“ patarėjos komunikacijai Malgožatos Kozič, šie pensijų skirtumai susidaro karjeros metais ir juos lemia turėtos pajamos. 

Paprastai kalbant, moterų, kurių darbo pajamos buvo mažesnės nei vyrų, pensijos taip pat yra mažesnės

„Mažiau uždirbdamos karjeros metais, moterys gauna ir mažesnes pensijas. Vis dėlto šis skirtumas pamažu traukiasi. Jei 2019 metais vyrų pensijos buvo 20 proc. didesnės nei moterų, 2024 metais – 16 proc. Šiuo metu vyrų pensija 90 eurų didesnė nei moterų“, – nurodė „Sodra“.

Lietuvoje vyrų ir moterų darbo pajamų skirtumas išlieka, nors pastaraisiais metais pastebimas nedidelis atotrūkio mažėjimas. Dabar jis siekia 12,9 proc., kai prieš metus buvo 13,5 proc.

Kelias į finansinę lygybę

J. Butkevičienė pažymi, kad norint spręsti atotrūkį tarp moterų ir vyrų pensijų, gali neužtekti vien sisteminių pokyčių.

„Be finansinių ar radikalių sisteminių pokyčių, reikalingi kultūriniai pokyčiai suvokiant lyčių vaidmenis, kurie skatintų moterų ekonominį dalyvavimą ir pripažintų jų indėlį tiek darbo rinkoje, tiek šeimoje“, – dalijosi VU mokslininkė.

Pasak jos, reikia didinti moterų finansinį raštingumą, skatinti aktyvų dalyvavimą pensijų kaupimo procesuose, gerinti prieinamą vaikų priežiūrą ir skatinti vienodą tėvystės atostogų pasidalijimą tarp tėvų.

„Taip pat ​skatinti lanksčias darbo sąlygas, ar skirti finansines paskatas nuolatiniam dalyvavimui darbo rinkoje ir pensijų sistemos pritaikymą taip, kad jos teiktų sąžiningas išmokas, mažinančias vaikų priežiūros finansinę naštą moterims“, – aiškino J. Butkevičienės.

Anot jos, mokslininkai taip pat dažnai pažymi, kad vienas svarbiausių politikos tikslų turėtų būti moterų verslumo ir dalyvavimo darbo rinkoje didinimas, nes tai tiesiogiai lemia jų darbo patirtį ir, ilgainiui, didesnį sukauptą turtą.

„Pagrindinė mintis yra paprasta: jei žmogus – ypač moteris – neturi pakankamai pinigų, jokia politika nepaskatins jos įsigyti būsto ar investuoti į finansų rinkas ir užsitikrinti alternatyvius finansinius šaltinius senatvėje. 

Tačiau jei moterims bus sudarytos galimybės aktyviai dalyvauti darbo rinkoje viso gyvenimo metu, tai skatins jų turto kaupimą ir pagerins jų finansinį pasirengimą pensijai“, – atkreipė dėmesį J. Butkevičienė.

Be to, J. Butkevičienė pažymėjo, kad moterys vis dar reikšmingai atsilieka nuo vyrų ir sukauptos darbo patirties atžvilgiu ir tai išlieka esminiu barjeru jų finansinei lygybei ir nepriklausomybei.

„Tai rodo, kad socialinė ir ekonominė politika, orientuota į ilgalaikį moterų įtraukimą į darbo rinką bei verslumą, turi potencialą ne tik sumažinti lyčių nelygybę, bet ir sustiprinti visos visuomenės finansinį atsparumą ateityje, tačiau tam reikalinga sisteminis visos verslumo ekosistemos patobulinimas, darant ją labiau įtraukią marginalizuotoms visuomenės grupėms“, – atkreipė dėmesį mokslininkė.

Tiesa, tokie pokyčiai nėra greitai įgyvendinami, todėl J. Butkevičienės įvardijo, kokių veiksmų kiekviena moteris gali imtis jau dabar.

„Įsivertinti esamą savo situaciją ir aptarti ją su partneriu ar sutuoktiniu, susitikti su finansų patarėju ir apsvarstyti galimus investicinius instrumentus, ir galbūt aptarti šio klausimo sprendimą siekiant partnerio indėlio į privataus kaupimo fondą, padedančio užsitikrinti orią ir lygiavertę ateitį“, – atkreipė dėmesį J. Butkevičienė.