VSD pažymoje didelis dėmesys skirtas „MG Baltic“ koncernui priklausančiai statybų bendrovei UAB „Mitnija“ ir daugybei laimėtų konkursų Susisiekimo ministerijai pavaldžiose įmonėse, Sveikatos apsaugos ministerijai, Švietimo bei Teisingumo ministerijoms.
Štai VSD ataskaita rašo, kad bendrovės „Mitnija“ ir „Kauno tiltai“ laimėjo daug didelės vertės konkursų „Lietuvos geležinkeliuose“, „Rail Baltica“ projekte. „Baigiantis susisiekimo ministro (užtušuota) kadencijai, „Kauno tiltai“ ir „Mitnija“ pasirašė su LG tris rangos darbų sutartis, kurių vertė beveik 330 mln. Litų“, – rašoma ataskaitoje.
Išskiriama ir tai, kad dėl didelio kiekio neigiamos informacijos apie „Lietuvos geležinkelius“, 2010 m. saus5 buvo sudaryta neskelbiamų supaprastintų derybų būdu sutartis tarp „Lietuvos geležinkelių“ vadovybės ir „LNK“ – 810 tūkst. litų vertės, siekiant mažinti neigiamos informacijos kiekį.
Pažymima, kad bendrovės „Mitnija“ ir „Kauno tiltai“ „Lietuvos geležinkelių“ konkursus laimėjo tik 2013 metais, tačiau didelė jų apimtis leido šioms įmonėms užsitikrinti veiklos pajamas iki 2016 metų.
VSD pažymoje toliau rašoma, kad 2016 m. „Mitnijai“ ir jos partnerei „Kauno tiltai“ baigus didelės vertės „Lietuvos geležinkelių“ infrastruktūros statybos darbus, „MG Baltic“ atstovai pradėjo daugiau domėtis Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos projektais. Itin domino kelio Vilnius – Utena rekonstrukcijos projektas.
„MG ir (užtušuota) atstovų sukurta veikimo schema transporto sektoriuje buvo itin efektyvi ir leido koncernui susikurti išskirtines verslo sąlygas“, – rašoma VSD pažymoje.
Dėmesys skirtas ir Teisingumo ministerijai pavaldžiose įmonėse vykusiems statybų ir IT projektams. VSD pažymoje taip pat išskiriami stambių gydymo įstaigų (universitetinių ligoninių pastatų – Vilniaus universiteto, Klaipėdos universiteto Lietuvos sveikatos ir mokslų universiteto) ir mokslo slėnių projektai.
„MG atstovai, siekdami gauti didelės vertės užsakymus Švietimo ir mokslo bei Sveikatos apsaugos ministerijų kuruojamuose projektuose (modernių technologijų slėnių, medicinos įstaigų statyba), naudojosi įtaka deleguotiems šių ministerijų vadovams“, – rašo VSD.
Iš viso – daugiau nei 922 mln. eurų
Viešųjų pirkimų tarnybos puslapyje galima peržiūrėti sandorius nuo 2005 metų. Iš šių duomenų matyti, kad „MG Baltic“ IT ir komunikacijų paslaugomis užsiimanti „Mediafon“ įmonių grupė laimėjo konkursų už 419 285,49 eurų. Ši įmonė priklausydama ūkio subjektų grupei laimėjo „M. transport“ sistemos papildomų funkcionalumų sukūrimo paslaugų projektą. Būdami vieninteliai tiekėjai laimėjo 122 tūkst. eurų vertės konkursą. O Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijoje laimėjo atsiskaitymo trumposiomis SMS žinutėmis paslaugų konkursą, kurio vertė 132 tūkst. eurų.
„MG Baltic“ koncernui priklausantis UAB Laisvas ir nepriklausomas kanalas (LNK) nuo 2005 metų viešuosiuose pirkimuose gavo virš 6,6 mln. eurų vertės projektų. Sėkmingiausi metai buvo 2014 – viso sutarčių sudaryta už 1 238 687,73 eurų, didžiausias tais metais laimėtas konkursas – „Preliminari Vaizdo klipų transliavimo ir reportažų saugaus eismo tema sukūrimo ir transliavimo televizijose paslaugos. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos“. Vertė – 799 200,65 eurų. Dar geresni metai buvo 2016 m., viso sutarčių sudaryta už 1 734 628,67 eurų.
UAB „Mitnija“ „MG Baltic“ koncerno įmonėje pristatoma kaip šiuolaikiška ir profesionali statybų bendrovė. Nuo 2005 metų, VPT duomenimis, ji viena bei kartu su kitomis įmonėmis grupėje laimėjo konkursus, kurių bendra vertė sudaro virš 770 mln. Eur. Sėkmingiausi šiai įmonei metai viešuosiuose pirkimuose buvo kriziniai 2009. Viso sutarčių per 2009 m. sudaryta už 327 290 417,19 Eur. Sekėsi Vilniaus universiteto Santariškių klinikų projektuose bei Kauno medicinos universiteto klinikų projektuose.
Tiesa, reikėtų paminėti, kad iki 2016 metų Lietuvos sveikatos ir mokslų universiteto (LSMU) tarybai priklausė ir „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis. Kuomet jam buvo pareikšti įtarimai kyšininkavimu ir prekyba poveikiu, atkreiptas dėmesys, kad „MG Baltic“ valdoma statybų bendrovė „Mitnija“ anksčiau yra laimėjusi dešimtimis milijonų eurų vertinamus Kaune esančio universiteto konkursus.
Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovė Diana Vilytė dėmesį atkreipė ir į UAB „Vilmetą“. „MG Baltic“ koncerno puslapyje šios įmonės nerasime, tačiau šios mažos įmonės, kuri taip pat dalyvauja viešuosiuose pirkimuose vadovas – „MG Baltic“ statybų įmonės „Mitnija“ finansų direktorius Raimundas Pužas. Vienintelė „Vilmetos“ akcininkė – „Mitnija“. Tad iš VPT duomenų dar matyti, kad UAB „Vilmeta“ prie jau minėtų laimėjimų įneša dar 144,8 mln. eurų vertės laimėjimų.
Sudėjus visus šiuos duomenis išeina, kad „MG Baltic“ koncernui priklausančios įmonės nuo 2005 metų atskirai arba kartu su kitomis įmonėmis, laimėjo konkursus už 922 586 521 eurų.
VPT vadovė: spaudė buvusį premjerą mane atleisti
Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovė nuo 2014 metų Diana Vilytė naujienų portalui tv3.lt teigia, kad VSD pažyma neatskleidė nieko naujo – visi verslai elgiasi agresyviai, kartais negarbingai. Pasak jos, „Mitnija“ neišsiskiria iš kitų statybos įmonių, kurios dalyvauja viešuosiuose pirkimuose.
„Matom tas tendencijas dėl LSMU. Jiems sekėsi sveikatos srityje, tame sektoriuje. Čia tokia bendra viešųjų pirkimų bėda. Kai rangovai pramina takelius, užsimezga kontaktai, paskui vyksta viešieji pirkimai ir suderinama taip ir anaip. Kartais, Lietuvoje ne paslaptis, vyksta susitarimai. Vieni sako mes eisim į tą konkursą, kiti į kitą. Pasidalina rinką, projektais. Vieni sako mes imsim sveikatą, tada konkurencija tarsi imituojama. Net kai kuriais atvejais dalyvauja, bet pateikia didesnes kainas ir laimi su tais su kuriuo sutarta. Tai net tikrindami dalykus, mes tokių pirkimų galime nepamatyti“, – tv3.lt pasakoja D. Vilytė.
Paklausta apie UAB „Vilmetos“ atvejį ji teigia, kad ir tai yra įprasta Lietuvos statybos įmonėms.
„Įkuria įmonę, kartais ne savo vardu, užsiaugina, eina kartu į konkursą. Tariasi susitaria, matome tokius dalykus, kiek turim pajėgumų ir galimybių bandom užkardinti. Bet žinot, schemos su kuriomis mes kovojame, ir STT viešuosius pirkimus bėda įsivardijo, nes problemų yra“, – sako VPT Vadovė.
Pati D. Vilytė teigia nepatyrusi spaudimo iš „MG Baltic“, tad jei ir vyko kokie susitarimai, ji teigia apie juos nežinanti.
Tiesa, ji pripažįsta patyrusi spaudimą iš politikų, tačiau nežino, kas „spaudė“ juos.
„Buvęs premjeras yra man paskambinęs. Buvome vertinimui paėmę vieną kelių projektą ar geležinkelių, nepamenu. Sako, na čia europiniai pinigai, nespėsim paimti, mane spaudžia, kad inicijuočiau jūsų atleidimą. Sakau atleidinėkite premjere, teikite. Tokius dalykus laikau pagyrimu darbui ir atliekamams dalykas, o ne spaudimu. Susisiekimo ministras Sinkevičius buvo pasivadinęs tokiam susitikimui, bendrame kontekste kalbėjo ir buvo galima daryti prielaidas, kad viešieji pirkimai tai netikrinkit ir nežiūrėkit. Tai čia kiek tu savyje turi laisvės ir nepriklausomumo, ir stuburo.
Politikai nėra laisvi žmonės. Pirmiausia eina į rinkimus ir bijo žiniasklaidos, vėliau už tą paramą bando kažkaip tam verslui padėti. Tiesiog reikia, jeigu eini ir sakai, kad dirbi valstybei, o ne politikams, tai kažkoks vidinis matuoklis tuos dalykus sako. Man tikrai nebaisu. Jokio nekilnojamojo turto nerenku, man nereikia kredito, nesiruošiu eiti į politiką ir palaikymo nereikia“, – pasakojo D. Vilytė.
Pasak jos, tiriant nuo 2014 metų statybų sektorių, pastebėta, viešuosiuose pirkimuose dalyvauja apie 500 įmonių, tačiau tik 20 įmonių pasiima 60–70 proc. visų viešųjų pirkimų, kitiems tenka mažoji dalis. Tiesa, „Mitnija“ tarp lyderių, anot VPT vadovės, nepatenka.
„Darėm tokias apžvalgas 2014–2016 metais tai „Mitnija“ nebuvo tarp 20 įmonių, kurios yra lyderiai viešuose pirkimuose. Tačiau jie ėjo į bendrus projektus, kartu su „Kauno tiltais“. Ten jie dažnas partneris. Ir su „Irdaiva“ eina į bendrus projektus. „Irdaivos“ projektų daug žiūrėjome, stabdėme, matėme pritaikytas sąlygas. Dėl „Mitnijos“, matyt, kažkuriam projekte yra buvę“, – komentavo D. Vilytė.
„MG Baltic“: mistiniai milijardai litų ir realus milijardas eurų
„MG Baltic“ atsiųstame komentare tv3.lt keliami klausimai VSD pažymos autoriams: kur yra mistinis milijardas litų ir kaip buvo pasirašyta viešųjų pirkimų sutarčių už šimtus milijonų milijonų eurų?
Pasak koncerno, VSD pažymoje pateikiami mistiniai skaičiai. Be to reikėtų atkreipti dėmesį į sumokėtus mokesčius.
„Realybėje 2009-2013 m. visa UAB „Mitnija“ apyvarta sudarė 145 mln. Eur. Nuo 2005 m. „Mitnija“ iš viešojo sektoriaus gavo 180,6 mln. Eur pajamų. 2006-2016 m. „MG Baltic“ mokesčių į šalies biudžetą sumokėjo – 2,3 mlrd. Eurų. Ir tai realūs milijardai, tik kažkodėl niekas nekelia atsakomybės klausimo nei tų, kurie iš verslo sumokėtų mokesčių ir išsilaiko, nei tų, kurie pažymose manipuliuoja skaičiais.
Pajamos iš viešojo sektoriaus koncerno pajamų struktūroje 2017 m. sudarė 1,7 proc. ir niekada neviršijo keleto procentų“, - informuoja „MG Baltic“.
Buvęs VPT vadovas: informacija buvo perduota teisėsaugai
2010–2014 metais Viešųjų pirkimų tarnybai (VPT) vadovavęs Žydrūnas Plytnikas naujienų portalui tv3.lt pasakojo, kad buvo ir anksčiau pastebėta, jog tam tikrų ministerijų viešuosiuose pirkimuose dominuoja „MG Baltic“ koncerno įmonės. Pasak jo, visa tokia informacija buvo renkama ir perduodama teisėsaugos tarnyboms. Tačiau, ar buvo imtasi tyrimų, Ž. Plytnikas nežino.
Paklaustas, ar pats jautė spaudimą iš „MG Baltic“, jis teigė, kad buvo visko, teko susidurti su šia bendrove.
„Ta prasme asmeniškai akis į akį su jais (Mockumi, Raulynaičiu, Kurlianskiu – tv3.lt) nebuvau susidūręs, bet tos įmonės tam tikri veiksmai jautėsi“, – kalbėjo jis.
Jo teigimu, ligoninių viešuosiuose pirkimuose pastebėta, kad dalyvauja viena įmonė, kuri dažniausiai laimi. Ž. Plytniko teigimu, spaudimas vykdyti vienaip ar kitaip pirkimus buvo tiek iš Seimo narių, tiek iš ministrų.
VSD pažymoje teigiama, kad „MG Baltic“ turėjo ilgalaikę strategiją, o jai įgyvendinti buvo pasitelkiami politikai, valstybės tarnautojai ir pareigūnai, kurie įtraukiami įvairiais neteisėtais būdais – renkant konfidencialią ar kompromituojančią informaciją, paperkant, šantažuojant, manipuliuojant informacija.
