VSD pažymoje teigiama, kad „MG Baltic“ turėjo ilgalaikę strategiją, o jai įgyvendinti buvo pasitelkiami politikai, valstybės tarnautojai ir pareigūnai, kurie įtraukiami įvairiais neteisėtais būdais – renkant konfidencialią ar kompromituojančią informaciją, paperkant, šantažuojant, manipuliuojant informacija.
„Daugeliu atvejų panaudojamos MG (arba susijusių bendrovių) valdomos žiniasklaidos priemonės, per kurias daromas „spaudimas“ ar siūlomos viešinimo, įskaitant ir politinę reklamą, paslaugos. Taikiniais pasirenkami asmenys, kurie gali padėti ar trukdyti realizuoti MG verslo interesus, todėl jais dažniausiai tampa valstybinių institucijų ir politinių partijų atstovai“, - rašoma VSD ataskaitoje.
Daug kur minima „MG Baltic“ koncernui priklausanti UAB „Mitnija“, kuri laimėjo nemažai konkursų Susisiekimo ministerijoje, Švietimo ministerijoje bei Sveikatos apsaugos ministerijoje. Kaip pavyzdžius VSD mini Vilniaus-Utenos kelio rekonstrukciją (90 mln. eurų), universitetinių ligoninių statybų projektus Vilniuje ir Kaune, mokslo slėnių projektus, statybų ir IT projektus Teisingumo ministerijai pavaldžiose įmonėse.
Naujienų portalui tv3.lt tuometinis VPT vadovas Žydrūnas Plytnikas papasakojo, kad spaudimas buvo patiriamas iš daugybės politikų, nepriklausomai nuo partijos. Jo teigimu, spaudimą jautė ir iš „MG Baltic“, tam buvo pasitelkta žiniasklaida.
- Ar pastebėjote tuomet, kad viešųjų pirkimų konkursų sąlygos būtų sudarytos taip, kad atitiktų „MG Baltic“ koncerną?
- Kad vien tik „MG Baltic“ atitiktų tai nebuvo išskirtinių sąlygų sudaryta. Žiūrėjome visus vienodai. Pažeidimų buvo ir ten, kur dalyvauja jūsų minėtos įmonės ir kitos. Tai kad išskirti vienas įmonės negalėčiau, kad vien tik jiems sudarytos sąlygos.
- Ar buvo pradėta VPT kokių tyrimų dėl konkursų, kuriuose dalyvauja „MG Baltic“?
- Manau, kad bendra tvarka buvo. Kad būtent dėl jų tai nelabai pamenu, kad kas būtų užkliuvę. Bendra tvarka buvo tikrinami visi. Buvo ir kur jų įmonės dalyvavo pamenu. Ir nutrauktas ne vienas pirkimas, ir buvo rasta pažeidimų tuo laikotarpiu.
- Ar VPT buvo atkreipusi dėmesį , kad tam tikrų ministerijų skelbiamuose konkursuose dominuoja „MG Baltic“ koncerno įmonės?
- Buvo tokių pastebėjimų. Tokių pagrįstų abejonių dėl tam tikrų pirkimų. Buvo teisėsaugos institucijoms perduota ta informacija, ir tyrimai buvo. Tikrai buvo tokių dalykų.
- Gal tiksliai pamenate dėl kokių konkrečių konkursų buvo tarnybai kilę įtarimų?
- Tiek laiko jau praėjo, tikrai nelabai atsimenu.
- Ar jūs pats asmeniškai patyrėte spaudimą iš „MG Baltic“ koncerno atstovų dėl kurių nors pirkimų konkursų?
- Buvo visko, buvo visko. Ypatingai pačioje pradžioje. Labai buvo daug visko.
- Tai su jumis bandė susisiekti ir kalbėtis?
- Iš tiesų buvo labai daug įdomių dalykų, apie kuriuos nelabai norėčiau kalbėti. Bet buvo visko, teko susidurti su ta bendrove.
- Ar teko susidurti būtent su VSD minimais asmenimis: Mockumi, Kurlianskiu, Raulynaičiu?
- Ta prasme asmeniškai akis į akį su jais nebuvau susidūręs, bet tos įmonės tam tikri veiksmai jautėsi.
- Paminėjote, kad buvo kažkoks susidūrimas su „MG Baltic“, tai koks jis buvo? Ar jums skambino, ar per kitus darbuotojus bandė sakyti?
-Nenorėčiau komentuoti, tiek laiko praėjo tai tiek to.
- Laiko praėjo, bet kadangi VSD ataskaita tik dabar pasirodė, yra įdomu ar „MG Baltic“ bandė šią tarnybą paveikti ar ją paliko nuošalyje?
- Iš tiesų buvo daug nepatenkintų asmenų dėl to, kad buvo ne vienas pirkimas nutrauktas. Tyrimai pradėti. Tai jautėsi iš tam tikrų įmonių ir tam tikros įmonės negatyvus požiūris į viešąją pirkimų tarnybą.
- Ar buvo tai, ką VSD ataskaitoje rašė – šantažas, neigiamos publikacijos?
- Buvo. Tikrai galiu pasakyti buvo to. Buvo daug visokių tokių dalykų. Apie tai jau daug anksčiau kalbėjau, kad jaučiasi tam tikrų įmonių ir buvau paminėjęs tas įmones, kai dirbau Viešųjų pirkimų tarnyboje. Tas buvo jaučiama dar kai ir Ūkio ministerijoje dirbau, Kreivio ataskaitoje pažyma tokia buvo, ten paminėtos tam tikros įmonės ir tam tikri asmenys.
- Bet tuo metu, kaip suprantu, teisėsauga nereagavo į jūsų pasakymus apie atliekamą spaudimą?
- Iš tiesų keista. Apie tam tikrus pirkimus buvo informuotos visos aukščiausios institucijos ir pareigūnai tų institucijų, ir nebuvo sureaguota. Tik dabar, kai iškilo skandalas.
- O tos įmonės kur minėjote, tai būtent „MG Baltic“ įmonės, kaip pavyzdžiui „Mitnija“?
- Taip, buvo minimos.
- Kokios konkrečios dar įmonės buvo?
- Dabar jau 4-5 metai praėjo sunku prisiminti, nenoriu nekonkrečiai kalbėti.
- Be neigiamų atsiliepimų žiniasklaidoje ar buvo imamasi kažkokių kitų spaudimo priemonių?
- Ne tikrai nebuvo.
- Tai tik per žiniasklaidą?
- Taip buvo per žiniasklaidą bandoma apie mane kaip asmenį neigiama linkme parodyti. Buvo su ligoninėmis problemų, kiek pamenu. Ligoninių pirkimuose. Tyrimai pradėti ir matėsi, kad dalyvauja ta viena įmonė, kuri laimi dažnai. Tai buvo teisėsaugos institucijoms perduota.
Keldavo didelis abejones, laimėtojų paskelbimas. Visad tarnyba su teisėsauga stengdavosi perduoti visą informaciją. Mūsų pareiga buvo perduoti informaciją, mes parduodavome, o kaip ten vyksta jau mūsų niekas neinformavo, ar nutraukiamos bylos, ar ne.
- Ar buvo taip, kad pavyktų tomis publikacijomis paveikti ir gauti sau naudos?
- Jei žmogus turi tvirtą stuburą, gali rašyti ką nori ir jo nepaveiksi. Tarnyba laikėsi įstatymų ir niekada niekam nedarė išlygų.
- O ar nebuvo taip, kad politikai su jumis susisiekdavo ir bandydavo sakyti, kad čia tokį ar anokį konkursą būtina praleisti?
- Buvo ir Seime labai daug tokių atvejų. Buvo ir iš politikų. Buvo labai daug atvejų. Kiekvienais atvejais ir straipsniuose, ir ataskaitose minėdavau tai. Net ir mano nuėmimas iš VPT su tuo susijęs, su principingumu. Jei tarnyba būtų kitaip žiūrėjusi į tam tikrus pirkimus tai, manau, ir kadencija mano būtų buvusi antra. Bet kadangi principingai žiūrėjau niekam to nereikėjo. Reikėjo tvarkyti viešuosius pirkimus taip, kaip reikia.
- Gal galėtumėte konkrečiau politikus įvardyti, kurie spaudė?
- Kažkada minėjau, visose partijose visokių asmenų yra. Su iš visų partijų asmenimis teko susidurti. Pavardžių tikrai neminėsiu.
- Jei pati paminėčiau pavardes, pavyzdžiui, ar iš Eligijaus Masiulio buvo?
- Ne, iš Masiulio tikrai nieko nebuvo. Nei kiek Seime teko susitikti, nei vieno žodžio nebuvo klausiamo apie viešuosius pirkimus iš to asmens. Nuoširdžiai galiu pasakyti.
- Ar tuomet bandėte pats žiniasklaidai pateikti savo argumentus?
- Žurnalistai žino, kad paneigti tau reikės ilgą kelią nueiti, daug pinigų iššvaistyti advokatams, tai dažniausiai numodavo ranka ne tik VPT, bet ir kiti pareigūnai. Ir nekreipdavo dėmesio. Bet žiniasklaida turi stiprų įrankį, kad gali labai negatyvią poziciją suformuoti ir parodyti, koks jis blogas, norsi š esmės gali būti sąžiningas. Dažniausiai niekas nenorėjo pyktis su žiniasklaida. Daug ir tarnyba atvejų žinojo, kad matėsi jog vienas ar kitas pirkimas vyksta neskaidriai, teikdavome pastabas, bet jas ignoruodavo ir dėl kažkokių priežasčių darydavo pagal save. Tai matėsi, kad kažkieno įtaka yra.
- Ar čia buvo tik „MG Baltic“ koncerno įtaka ar buvo ir kitų?
- Buvo ir kitų, žinokite. Sakau, jei išplatintų visų metų tą ataskaitą VSD, tai būtų labai įdomu. Kortų namelis labai subyrėtų. Labai daug Seime neliktų Seimo narių ir, net, manau, daug kam iš politikų grėstų baudžiamosios bylos. Turėtų būti labai įdomi ataskaita. Bet manau, kad bijos niekas nenorės tiesos. Nes patraukus už virvutės labai didelė politikų grandinė imtų byrėti.
- Na, gal nauja partija atėjusi išdrįs, nes jų ten nebus?
- Niekas nedrįs. Nes tai yra labai dideli pinigai, jūs net neįsivaizduojate.
- O daug buvo be „MG Baltic“ įmonių, kurios bandė daryti įtaką?
- Labai daug buvo. Gali būti, kad per viešuosius pirkimus ir netiesiogiai dalyvauja. Gali būti su kažkuo ar per kažką daryti. Jie tiesiogiai gali net nedalyvauti ir jų įtaka bus stipri.
- Sakote, kad didžiuliai pinigai ėjo. Tai kokias sumas pavyko gauti?
- Per metus kai 16 tūkstančių įvairių pirkimų tai visų neįmanoma sugaudyti. Tai kiek sugavom, tai kiekvienais metais virš milijardo juodais prasisukdavo pinigų. Ir dalyvauja Seimo nariai, politikai, per juos, jų skirstymą ir nusėda pinigai. Eiliniai nepasiima žmonės, o politikai. Dėl to niekas tos schemos ir nenorės atskleisti. Visa valstybė praktiškai iš naujo turėtų kurtis.
- Buvo ne vien Seimo nariai bet ir ministrai įtraukti?
- Be abejo. 2011 metais Aplinkos ministerijos būsto renovavimo konkurse ten turėjo savos įmonės laimėti ir buvo net sakyta, kad iškomplektuosim viešųjų pirkimų tarnybą, jeigu nepaklusi Aplinkos ministerijai, ministrams, Seimui.
- Ir tai ėjo iš visų ministerijų?
- Iš visų. Absoliučiai iš visų. Nepamenu tokios, kuri būtų ant tiek skaidri.
- Ar jūs matote Seime dabar tokius politikus, kurie prisidėjo tuomet prie viso šito?
- Be abejo. Dėl to ir sakau, kad nenaudinga. Specialiai blokuos, kad ne viskas būtų paviešinama.
Viešųjų pirkimų tarnybos vadovu nuo 2010 metų iki 2014 metų buvo Žydrūnas Plytnikas. Jau tuomet jis ne kartą sakė, kad jam bandoma daryti spaudimą, kalbėjo apie siūlytus kyšius. Jo darbas VPT baigėsi Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nusprendus, kad Ž. Plytnikas supainiojo viešuosius ir privačius interesus, kai privačiai konfliktavęs su buvusia savo pavaduotoja Egle Sakalauskaite, priimdavo tarnybinius sprendimus dėl jos tėvo Benjamino Sakalausko vadovaujamos Generalinės miškų urėdijos.
Pats Ž. Plytnikas neigė jam mestus kaltinimus. Jis teigė, kad VPT išaiškino nesąžiningą veiklą, kai nustatė Generalinės miškų urėdijos viešųjų pirkimų pažeidimus.
