VSD ataskaitoje rašoma, kad kontaktas buvo užmegztas 2007 m. pasklidus gandams, kad VMI pradėjo domėtis koncernu bei žada imtis veiksmų jo atžvilgiu.
„Asmuo tarpininkavęs koncernui informavo D. Mockų, kad „šiuo metu bendrauja su (užtušuota), kuris norėtų jam „prisiduoti“. (Užtušuota) „prisidavus“, R. Kurlianskio ir T. Dapkaus nurodymu buvo rengiamos neigiamos publikacijos apie (užtušuota) nepalankius asmenis bei institucijas ir stabdomos neparankios publikacijos apie (užtušuota). Koncernas bet kokia kaina siekė jį išsaugoti poste“ – rašoma VSD išvadose.
Tuomet pateikiamas pavyzdys, kuomet 2010 m. balandžio 16 dieną pasirodė straipsnis žiniasklaidoje apie tai, kad tuometinio VMI vadovo Modesto Kaseliausko mamos Stefanijos Kaseliauskienės įmonė „Premjera“ įtariama savinusis neįgaliesiems valstybės skiriamas subsidijas. Nurodoma, kad R. Kurlianskio buvo klausiama, kaip elgtis, o jis nurodė, kad ši informacija nebūtų publikuojama „alfa.lt“ portale bei nebūtų rodoma LNK žiniose.
Be to, VSD ataskaitoje pabrėžiama, kad 2014 metais koncerno atstovai ypač stengėsi formuoti teigiamą nuomonę apie VMI veiklą, siekdami pratęsti (užtušuota) kadenciją.
Modestas Kaseliauskas VMI vadovu buvo nuo 2005 metų iki 2014 metų birželio 30 dienos.
M. Kaseliauskas: jokio žiniasklaidos palaikymo 2014 metais man nebuvo
Naujienų portalas tv3.lt susisiekė su tuometiniu VMI vadovu M. Kaseliausku. Jo teigimu teiginiai esantys VSD ataskaitoje yra visiški gandai – jokių specialių publikacijų nebuvo, patikrinimai koncerno įmonėse buvo atliekami.
„Mano komentaras būtų, kad tai pletkai, nes jokiose rimtose pažymose, kurias teikia STT, kur būdavau vertinimas ir panašiai, to nebuvo. Atsiradęs toks dalykas dabar pletkų lygio. Su „MG Baltic“ mano santykiai nebuvo jokie išskirtiniai. Daug tų vadovų buvo, už visus negaliu atsakyti. Paskui po manęs buvo ir kitų vadovų. Pastebėjot, kad jie ten gal buvo labiau užsifiksavę. Aš žinojau tą grupę pirmiausia kaip žiniasklaidinę grupę, žinojau Kurlianskį kaip „Alfos“ redaktorių ir „LNK“ valdybos pirmininką. Bet čia nieko ypatingo. Aš juos visus pažinojau, pažįstu, bet taip pat pažįstu iš „lietryčio“, iš kitų žiniasklaidos grupių, kur jie visiškai nesutaria ir nėra toje pačioje barikadų pusėje
Aš Raulinaitį pažįstu, bet jokių santykių nebuvo. Bet jis galėjo bendrauti su kitais vadovais ar pavaduotojais. Pas mane kažkokių ypatingų asmeninių santykių nebuvo. Taip aš jį žinojau, žinojau Vainauską, Moniką, realiai visų žiniasklaidos priemonių vadovus“, – apie savo santykius su „MG Baltic“ koncernu tv3.lt pasakojo M. Kaseliauskas.
Jo teigimu, 2014 metais jis jokio palaikymo žiniasklaidoje nesulaukė.
„Jei kažkokia institucija tai rašo, tai absoliutus bullshitas ir nonsensas, nes jokio žinaisklaidinio palaikymo 2014 metais man nebuvo. Taip aš tuos klausimus derinau su premjeru dėl mano kadencijos ir su ministru. Bet jei pažiūrėsite tais metais apie mane nebuvo nei gerų, nei blogų straipsnių. Čia buvo visiškai biurokratinė rutina ir buvo tokie politiniai sprendimai priimti. Aš nei juos skundžiau, nei nepasitenkinimą reiškiau, nes realiai ir taip buvau ilgiau nei dvi kadencijas. Iš mano pusės buvo visiškai normali reakcija ir aš jau norėjau pabūti privačiame sektoriuje“, – tv3.lt teigia M. Kaseliauskas.
Tiesa, jis prisiminė, kad „Alfa“ bei Tomas Dapkus domėjosi jam 2010 m. iškelta FNTT byla dėl šovinių bei vadinamojo BBL teisėsaugos klano (R. Boreikos, V. Barkausko ir S. Liutkevičiaus) reikalais. Primename, kad kratų M. Kaseliausko motinos namuose metu buvo rasti 143 mažo kalibro šoviniai, 3 automato „Kalašnikov“ šoviniai, 1 medžioklinis šovinys ir 2 pistoleto šoviniai (9 mm). Tuomet tvirtinta, kad tai priklauso M. Kaseliauskui.
„Jokių specialių publikacijų nebuvo. Buvo toks vienas periodas, jei pamenate, kai pačios prezidentūros ir Kubiliaus iniciatyva buvo bandoma BBL pašalinti iš valdžios. Tai buvo didžiulė priešprieša. Man FNTT buvo bylą dėl šovinių iškėlę, bet po to buvo nutraukta. Čia gal kažkoks etapas ir buvo, kad „Alfa“ atsimenu tomis temomis domėjosi, Tomas Dapkus rašė. Bet čia buvo susiję su tuo, kaip ypatinga situacija, kad man kaip pareigūnui buvo bandyta pripaišyti šovinių istoriją. Bet daugiau etapų nėra buvę ir čia nesusiję nei su mano rezultatais, nei su nuėmimu“, – tv3.lt pakomentavo M. Kaseliauskas.
Kaip jis pasakoja, VSD vadovai siekė daryti jam spaudimą, tačiau nepavykus, vis bandydavo sukompromituoti paskleidžiant gandus.
„VSD buvo vadovai, kurie negalėdavo padaryti spaudimo man ir mano sprendimams. Jie bandydavo į kažkokias pažymas įrašyti kažką neva kompromituojančio. Kartais į pažymas bijodavo įrašyti, vaikščiodavo pas ministrus, pasakodavo visokius pletkus ir nesąmones, bet čia dėl to, kad jiems nepavykdavo daryti įtakos tam tikriems sprendimams.
Tas nepasitenkinimas jų dėl manęs ir rašinėjimas turėjo savo motyvus, bet visai kitus. Niekas nėra susiję su valstybės interesų gynimu. Tai buvo tiesiog jų pačių žaidimai ir manipuliacijos. Gailius kažkada buvo išsireiškęs, kad yra tam tikros saugumiečių gaujos, kurios realiai pasiekė, kad jis būtų atleistas iš pareigų. Čia labiau su tuo susiję“, – mano buvęs VMI vadovas M. Kaseliauskas.
Klausiant apie „MG Baltic“ įtaką ja jis tikina, kad tai „pasakos“, nes kocernas būdavo tikrinimas, jam būdavo priskaičiuoti mokesčiai bei baudos.
Tiesa, M. Kaseliauskas paminėjo, kad negali pasakyti, ar jo pavaduotojai artimiau nebendravo su „MG Baltic“.
Paklaustas, ar įtaka VMI veiklai galėjo būti daroma per jo pavaduotojus, M. Kaseliauskas atsakė: „Aš to neatmesčiau“.
„Atskirų pokalbių su „MG Baltic“ nebuvo“
VSD pažymoje rašoma, kad 2013 m. rudenų pasinaudodami savo įgyta įtaka VMI, „MG Baltic“ vadovai siekė palankių sprendimų, susijusių su alkoholio produktų žymėjimu. Teigiama, kad R. Kurlianskis pavedė „MG“ darbuotojams rasti argumentų prieš naujo pavyzdžio banderolių naudojimą, siūlė remtis VMI išvadomis, kurios galimai buvo parengtos koncerno atstovų užsakymu.
„R. Raulynaitis pats buvo nuvykęs pas (užtušuota) pasiimti minėtų išvadų. Be to, R. Kurlianskis nurodė T. Dapkui per naujienų portalą alfa.lt paspaustis (užtušuota), kad naujo pavyzdžio banderolės nebūtų patvirtintos“, – rašoma VSD pažymoje.
M. Kaseliauskas teigia, kad pats atskirai su „MG Baltic“ atstovais apie tai nesikalbėjo, o jis pats, kaip tik siekė, kad būtų priimtas sprendimas nepalankus koncernui.
„Mes darėme išmaniąją mokesčių administravimo sistemą. Koncepcija buvo tokia, kad maksimaliai kontroliuoti būtent gamintojus. Tiek alaus, tiek alkoholio, tiek tabako ir ten buvo didžiuliai nepasitenkinimai iš tų sektorių. Kai aš pasitraukiau realiai toje dalyje, toje koncepcijoje nebebuvo stumiama ir realizuojama idėja. Nieko nebuvo priimta, nes konkurso pratęsimas, matyt, pagal seną tvarką buvo. Ir čia „MG Baltic“ buvo ne prie ko. O mano ruošta koncepcija buvo kaip tik įvesti elektronines banderoles nepriklausomas nuo jų. Tai jie čia buvo labiau nepatenkinti, taip sakyčiau“, – nurodė buvęs VMI vadovas.
Paviešinta VSD pažyma atskleidžia „MG Baltic“ įtaką
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad vakar VSD paviešintoje pažymoje teigiama, jog „MG Baltic“ „MG Baltic“ vadovai Darius Mockus ir Raimondas Kurlianskis, siekdami užsitikrinti finansinę naudą ir asmeninę įtaką, 2002 m. parengė ilgalaikę veikos vystymo strategiją, kuria siekė paveikti valdžios institucijas, teismus, sukurti ir palaikyti ryšius valdžios institucijose bei gauti iš jų informacijos.
VSD rašte parlamentarams teigiama, kad žurnalistas Tomas Dapkus, būdamas verslo koncerno „MG Baltic“ vadovų tarpininku, užsiėmė šantažo požymių turinčia veikla.
Apibūdindama „MG Baltic“ įdirbį skirtingose srityse VSD nurodo, jog pagrindiniai veikiantys koncerno atstovai daugeliu atveju buvo jo prezidentas Darius Mockus, buvęs viceprezidentas Raimondas Kurlianskis, valdybos narys Romanas Raulynaitis. Žvalgyba rašte apžvelgia koncerno įtakas politinėms partijoms bei tvirtina, kad į koncerno interesų lauką pateko Seimas, dešimt ministerijų ir keturios institucijos – Valstybinė mokesčių inspekcija, Viešųjų pirkimų tarnyba, Konkurencijos taryba, LRT komisija.
