Interviu LRT radijui antradienį ji teigė, kad anksčiau buvo informuojama apie galimas korupcijos apraiškas ir neteisėtą poveikį politinei sistemai.
Tačiau, anot prezidentės, „fakto žinojimo nepakanka, reikia įrodymų, kad byla ir ikiteisminis tyrimas būtų pradėtas, tam reikia ir teisėsaugos institucijos, ir žvalgybos institucijų drąsos ir gebėjimų, ką matome nuo 2016 metų pradžios“.
„Kriminalinės žvalgybos įstatymas numato tvarką, kad periodiškai vadovai gali būti informuojami apie korupcijos reiškinius šalyje ir, be jokios abejonės, tai vyko ir tai vykdavo tik tokia apimtimi, kokią pagal įstatymą galėjo teikti teisėsauga ir žvalgybos institucijos. Bet tai yra tik informacija apie poveikį, ji neturi prasmės, jei neturi įrodymų, o įrodymus vykdo ir ieško teisėsaugos institucijos, tokios kaip Specialiųjų tyrimų tarnyba ir prokuratūra“, – kalbėjo D. Grybauskaitė, paklausta, ar žinojo apie koncerno „MG Baltic“ daromas įtakas partijoms, politiniams procesams.
Šiuo metu, anot D. Grybauskaitės, ne viena politinės korupcijos byla yra pasiekusi teismą, ir tai „tampa ne išimtimi, bet taisykle“.
„Todėl labai džiaugiuosi, ir tai, kad bylos pradėjo pasiekti teismus rodo, kad teisėsauga galėjo ir gebėjo pateikti ir įrodymus, o paskutinė didžiulė daugiaepizodė politinės korupcijos byla pasiekė teismą, ir tai reiškia, kad nuosekli kova su korupcija bei teisėsaugos profesionalumas ir pastangos pradėjo duoti labai čiuopiamus rezultatus“, – sakė prezidentė.
2015-aisiais vadovauti Valstybės saugumo departamentui (VSD) prezidentė paskyrė Darių Jauniškį, o 2015-ųjų pabaigoje vadovauti Generalinei prokuratūrai paskirtas Evaldas Pašilis.
Pasak šalies vadovės, šių institucijų vadovų kaita lėmė ir efektyvesnę kovą su neteisėtu verslo grupių poveikiu politikams ir politiniams procesams.
„Pagaliau pradėti sistemingai vertinti neskaidrūs verslo ir politikų ryšiai. Kaip viešai minima, tai ne vienos įmonės ir interesų grupių veikla buvo išsikerojusi politinėje sistemoje. Ir šis procesas rodo, kad teisėsauga jau įgalinta dirbti ir dirba taip, kaip jai leidžia ir įpareigoja įstatymai – tai yra stiprina tiek vidinį, tiek išorinį valstybės saugumą. Nuo 2016 metų pradžios pasikeitus kai kuriems institucijų vadovams, matome gerokai efektyvesnį ir rezultatyvesnį teisėsaugos institucijų darbą“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.
Pirmadienį paviešintame VSD rašte Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui teigiama, kad žurnalistas T. Dapkus, būdamas verslo koncerno „MG Baltic“ vadovų tarpininku, užsiėmė šantažo požymių turinčia veikla. VSD įvardija T. Dapkų kaip pagrindinį veikiantį „MG Baltic“ atstovą koncernui siekiant padaryti įtaką statybų ir infrastruktūros projektams Teisingumo ministerijai pavaldžiose institucijose, Kalėjimų departamente, Registrų centre.
Paviešintoje medžiagoje taip pat matyti, kad tam tikri politikai su koncerno atstovais derino kai kuriuos paskyrimus į postus.
Žvalgyba rašte apžvelgia koncerno įtakas politinėms partijoms bei tvirtina, kad į koncerno interesų lauką pateko Seimas, dešimt ministerijų ir keturios institucijos – Valstybinė mokesčių inspekcija, Viešųjų pirkimų tarnyba, Konkurencijos taryba, Lietuvos radijo ir televizijos komisija.
Kaip pagrindiniai veikiantys asmenys darant įtakas politiniams procesams minimi buvęs koncerno viceprezidentas korupcija kaltinamas Raimondas Kurlianskis ir T. Dapkus.
Šiemet teismas turėtų pradėti nagrinėti politinės korupcijos bylą, kurioje kaltinimai pateikti Darbo partijai ir Liberalų sąjūdžiui, „MG Baltic“, buvusiems liberalų ir „darbiečių“ lyderiams Eligijui Masiuliui, Vytautui Gapšiui, buvusiam parlamentarui liberalui Šarūnui Gustainiui, Seimo nariui Gintarui Steponavičiui bei buvusiam „MG Baltic“ viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui. Jis kaltinamas davęs kyšius E. Masiuliui, Š. Gustainiui bei V. Gapšiui.
Teisėsauga neseniai taip pat baigė tirti kitą stambią įtariamos politinės korupcijos bylą, joje įtarimai, be kita ko, pateikti „Tvarkos ir teisingumo“ partijai kaip juridiniam asmeniui.
Prabilo ir „MG Baltic“
Koncernas „MG Baltic“, reaguodamas į viešą Valstybės saugumo departamento (VSD) informaciją teigia, kad toks veiksmas prasidedant baudžiamosios bylos teismo procesui yra tiesioginis poveikis bylą nagrinėsiantiems teisėjams, dėl ko kaltinamieji byloje nebegali tikėtis sąžiningo ir nešališko teismo.
„Nuomonių ir prielaidų kratinį, pavadintą pažyma, pasirašiusiam VSD direktoriui derėtų prisiminti, kad priesaiką jis davė Lietuvos valstybei, o ne atskiriems pareigūnams. Surežisuotų pažymų metodas – Stalino ir L. Berijos veiklos imitacija, tik daroma negrabiai ir paskubomis, kai gaunamos „zadanijos“, – teigia koncerno prezidentas Darius Mockus.
Koncerno „MG Baltic“ nuomone, totalitariniams režimams būdingas persekiojimas yra nesuderinamas su teisinės valstybės principais, o piktnaudžiavimas valdžia yra nusikaltimas, už kurį numatyta atsakomybė.
„MG Baltic“ Korporatyvinių reikalų ir komunikacijos direktoriaus Tado Marčiukaičio teigimu, su savivale nebus taikstomasi ir savo teisės bus ginamos teisinėmis priemonėmis.
„Nekovosime su mokesčių mokėtojų pinigais išlaikomu Valstybės saugumo departamentu viešųjų ryšių priemonėmis ir savo interesus ginsime teisinėms valstybėms įprastomis priemonėmis“, – teigia T. Marčiukaitis.
------------
Šiemet teismas turėtų pradėti nagrinėti politinės korupcijos bylą, kurioje kaltinimai pateikti Darbo partijai ir Liberalų sąjūdžiui, „MG Baltic“, buvusiems liberalų ir „darbiečių“ lyderiams Eligijui Masiuliui, Vytautui Gapšiui, buvusiam parlamentarui liberalui Šarūnui Gustainiui, Seimo nariui Gintarui Steponavičiui bei buvusiam „MG Baltic“ viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui. Jis kaltinamas davęs kyšius E. Masiuliui, Š. Gustainiui bei V. Gapšiui.
Išslaptintą informaciją Valstybės saugumo departamentas (VSD) pateikė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK), neseniai baigusiam tyrimą apie verslo poveikį politiniams procesams ir valdžios įstaigoms.
Parlamentarams pateiktame dokumente aprašomi įvairūs politiniai procesai, situacijos Vilniaus miesto savivaldybėje, „Lietuvos geležinkeliuose“, Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, Konkurencijos taryboje, teisėsaugoje, politinėse partijose, kitose įstaigose ir organizacijose.
VSD vadovo pasirašytame rašte nurodoma, kad koncerno atstovų veikimas kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, nes gali destabilizuoti demokratinę politinę sistemą.
