Maskva planuoja perleisti naftos ir dujų projekto „Sachalin-2“ eksploatavimą naujai rusų įmonei, o suinteresuotosios užsienio įmonės turėjo kreiptis dėl patvirtinimo, kad galėtų išlaikyti turimas akcijas.
Kaip ir kitos šalys, kurios prisijungė prie sankcijų, Japonija siekia sumažinti savo priklausomybę nuo rusiško energijos importo, tačiau sunkiai randa alternatyvų.
Išteklių neturtinga šalis šiemet susidūrė su elektros energijos trūkiu per karščio bangas šią vasarą, o dabar laukia potencialiai sunki žiema.
„Mitsubishi“ ketvirtadienį pranešė, kad Maskva patvirtino jos 10 proc. projekto „Sachalin-2“ dalį, praėjus dienai po to, kai kita japonų įmonė – „Mitsui“ – pranešė, kad jos 12,5 proc. akcijų paketui taip pat buvo uždegta žalia šviesa.
Japonijos vyriausybė palaikė abi telkinio eksploatavimą tęsti norinčias įmones.
Rusija tenkina maždaug 9 proc. Japonijos suskystintų gamtinių dujų (SGD) poreikio, o beveik visas šis kiekis gaunamas iš telkinio „Sachalin-2“.
„Šis sprendimas yra nepaprastai svarbus mūsų tautos stabiliam energijos tiekimui“, – ketvirtadienį eiliniame pranešime teigė vyriausybės atstovas spaudai Hirokazu Matsuno.
„Siekdami užtikrinti stabilų SGD tiekimą, kartu su viešuoju ir privačiu sektoriais stebėsime situaciją“, – pridūrė jis.
Japonija yra labai priklausoma nuo importuojamo iškastinio kuro, iš dalies todėl, kad daugelis jos branduolinių reaktorių buvo atjungti po 2011 metais įvykusios Fukušimos katastrofos.
Šalis kiek anksčiau atmetė galimybę pasitraukti iš projekto „Sachalin-2“, nors prisijungė prie Vakarų vadovaujamų energetikos sankcijų Rusijai.
Praėjusią savaitę ministras pirmininkas Fumio Kishida paragino atgaivinti šalies branduolinės energetikos pramonę, kad šalis galėtų išspręsti karo išaugintų importuojamos energijos kainų problemą.
Prieš Fukušimos avariją maždaug trečdalis Japonijos elektros energijos buvo gaminta iš branduolinių šaltinių, tačiau 2020 metais šis skaičius buvo mažesnis nei 5 procentai.
Naudojant SGD pagaminama daugiau nei trečdalis elektros energijos Japonijoje, o neseniai uždarytos senstančios šiluminės elektrinės dar labiau suvaržė politikos formuotojų pasirinkimo galimybes“, – pažymėjo konsultacijų įmonės „Teneo“ viceprezidentas Jamesas Brady.
„Sachalin“ sprendimai atspindi pragmatišką realybę, kaip išlaikyti šilumą ir šviesą šalyje sudėtingiausioje per dešimtmečius tarptautinės energijos rinkos aplinkoje“, – teigė analitikas.
