„Tai, kaip kompensuosime ir kaip padėsime žmonėms išgyventi artimiausius mėnesius, manau, tikrai turėsime žinių kitą savaitę. Vėliau prasidės biudžeto diskusijos – tikiuosi, kad tai bus mūsų prioritetas numeris vienas, – žurnalistams Vilniuje ketvirtadienį sakė G. Nausėda.
G. Nausėda antradienį pranešė kitą savaitę ketinantis susitikti su premjere Ingrida Šimonyte ir išgirsti konkretesnį planą, kaip Vyriausybė ketina kompensuoti žmonėms išaugusias energijos kainas. Premjerė anksčiau teigė, kad naujos kompensacijos gyventojams būtų taikomos nuo 2023 metų, tam numatoma skirti nuo pusės iki milijardo eurų.
Pasak šalies vadovo, itin aukštų elektros kainų problemą iš esmės išspręstų tik didesnė jos gamyba, tačiau būtina keisti ir elektros biržos „Nord Pool“ kainų nustatymo algoritmus.
„Jie gali apskabyti kainų viršūnę, bet, deja, jie negali spręsti problemos iš esmės. O problemos sprendimas iš esmės yra generavimas, generavimas ir dar kartą generavimas. Mes turime daugiau generuoti, nes kitaip mes būsime priklausomi nuo importo, kuris mūsų zonoje kartais būna nepaprastai aukštas ir šiuo metu yra vienas iš aukščiausių (elektros importo kainos – BNS)“, – teigė šalies vadovas.
„(„Nord Pool“ biržos kainų nustatymo – BNS) metodologiją reikia tikrai keisti, nes tokie nenormalūs dalykai, kokie buvo pastaruoju metu, kuomet tiesiog pateikus paraišką su mažesne kaina dėl tos priežasties, kad ta paraiška buvo per didelė paklausos ir pasiūlos balansui, ji buvo eliminuota, ir dėl to kaina biržoje susidarė didesnė – tokie metodologiniai netobulumai, švelniai tariant, nėra toleruotini“, – kalbėjo prezidentas.
Rinkos dalyvių teigimų, toks algoritmo paradoksas, kai remiantis biržos kainų nustatymo algoritmu kartais atmetami net ir mažesnės kainos pasiūlymai, lemia, kad rekordinę elektros kainą biržoje formuoja labai brangūs gamybos pajėgumai, gebantys pasiūlyti tikslų trūkstamą energijos kiekį.
