Šiuo metu šis skaičius svyruoja apie 18 mlrd. eurų. Jau dabar pramoginė laivyba Lietuvoje generuoja neapčiuopiamus dydžius, tačiau gali daugiau – kiek daugiau?
Įdomūs skaičiai. Pramoginės laivybos pajamos Europoje auga sparčiai ir gerokai daugiau nei bendras ekonominis augimas – apie 6,5 proc. kasmet.
Turtingose valstybėse, tai vienas iš sektorių, kuris prisideda prie spartesnio ekonominio augimo. Europoje yra registruota 37 tūkst. kilometrų vandens kelių. Lietuvoje „ant popieriaus“ yra apie 1000, bet naudojame vos pusę, nes kita dalis apleista.
Paskaičiuokime, kiek vienas kilometras vandens kelio generuoja pajamų kasmet. Padalinus pramoginę laivybą iš laivybos kelių gauname, kad vienas kilometras šiuo metu Europoje generuoja vidutiniškai beveik 500 tūkst. eurų kasmet.
Išeina, kad jei eksploatuojame 500 kilometrų Lietuvoje, tai vidutiniškai galėtume generuoti 250 mln. eurų pajamų vien iš pramoginės laivybos. Jei įveiklintume visus kelius, tada galime kalbėti apie 500 mln. ir dar daugiau ateityje. Ar pasiekiame – tikrai ne, nors potencialiai turime papildomai dar tiek pat laivybos kelių su tokiu pat potencialu. Čia visiškai nevertinant pramoninės laivybos, kuri yra dar rentabilesnė.
Kas yra pramoginė laivyba Europoje? Tai 32 tūkst. aptarnaujančių įmonių, kurios teikia laivų priežiūros, statybos, maitinimo apgyvendinimo ir t.t. paslaugas. Galima sakyti, kad kiekvienas laivakelio kilometras sukuria po vieną įmonę Europoje.
Tai ir 280 tūkst. dirbančių žmonių, kurie dirba pagrinde mažose ir vidutinėse įmonėse, kurios dažnai yra šeimos verslai, bet su didesnėmis pajamomis. Europoje yra virš 6 mln. asmeninių laivų, kurie turi galimybę parkuotis daugiau nei 10 tūkst. didesnių ir mažesnių uostelių visame žemyne.
Galime savęs paklausti, kiek uostelių Lietuvoje galima išvardinti ir ar reikia mums pritraukti laivininkus, kurie šalyje gali pritraukti iki 500 mln. eurų pajamų smulkiems verslams visose Lietuvos upėse, kurios išraižė valstybę. Tai verslas, kuris puoselėja draugiškumą gamtai, grožėjimąsi ja ir puoselėjimą, tačiau vis dar trypčiojame vietoje, kai svarstome, ar galima plaukti Nerimi pramoginiu laivu?
Arčiausiai mūsų, vos už Baltijos jūros, yra konkurencingiausia laivų rinka, kurios turistus galėtume pritraukti. Suomija, Norvegija ir Švedija yra šalys, kurios turi didžiausią skaičių laivų Europoje. Vienam tūkstančių gyventojų skaičius svyruoja atitinkamai nuo 210 iki 75 laivų, kurie keliauja tiek vietos vandenyse, tiek į kaimynines šalis, kaip Lenkija, kuri priima turtingus ir mokius turistus. Palyginimui, Viduržemio jūros šalys turi gerokai mažiau. Kroatija – 25 laivai tūkstančiui gyventojų, o Graikija vos 17.
Esame apsuptyje pramoginės laivybos potencialo, tačiau bijome atverti savo upes pramoginei laivybai ir pasiimti papildomą pusę milijardo eurų pajamų, kuris yra čia pat, o gal ir daugiau, nes mes sugebėtume pasiūlyti daugiau paslaugų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
