Anot „Ignitis grupės“, toks 3 mlrd. eurų vertės projekto vėlavimas susijęs su lėtesniu elektrolizės arba žaliojo vandenilio plėtros tempu Baltijos jūros valstybėse. Susidaro rizika, kad dalis energijos gamybos pajėgumų gali būti neįdiegti laiku.
Priežiūros institucijos ir valdžios sluoksniai reagavo stipriais komentarais ieškodami, kas už tai atsakingi.
Dabar formuojasi nuomonė, kad apie susidariusią padėtį turi pasisakyti valstybės valdomos įmonės „Ignitis grupė“ stebėtojų taryba bei valdyba.
Panašu į tai, kad biržoje kotiruojama ir pagal viešos įmonės standartus valdomos įmonės valdymo struktūros turės atlikti savo darbą ir įvertinti susidariusią padėtį.
Emocijų gana daug, tačiau valstybės valdomos įmonė bus patikrinta, ar teisingai sukonstruota valdymo vertikalė.
Egzaminas išlaikytas bent jau pirmame etape, kad iškilus klausimams turime suformuotas valdymo struktūras.
Valdyba, kuri suformuota Lietuvos specialistų pagrindu, formuoja užduotis grupės vadovui Dariui Maikštėnui.
Tuo metu stebėtojų taryba yra suformuota iš 5 tarptautinių nepriklausomų specialistų ir dviejų valstybės kaip pagrindinio akcininko atstovų.
Stebėtojų taryboje iš nepriklausomų atstovų yra tarybos pirmininkas Alfonso Faubel, kuris dirbo stambiose pasaulinėse įmonėse „Siemens Gamesa“ ir „Alstom/GE“. Taip pat – Judith Buss, kuri ėjo vadovaujančias pareigas „E.ON“ grupėje, bei kiti ilgametę tarptautinę patirtį turintys asmenys – Lorraine Wrafter, Sian Lloyd Rees ir Tim Brooks.
Visi šie vardai ir jų per ilgus metus sukauptos reputacijos yra sudėti ant viešo įmonių valdymo egzamino stalo, nes turi pareikšti nuomonę apie susidariusią padėtį ir nuimti bet kokias abejones ar biržoje kotiruojama bendrovė valdoma tinkamai.
Čia ir pasireiškia valstybės valdomų įmonių privalumai būti viešomis bendrovėmis, nes kartu su nepriklausomais vadovais depolitizuojamas valdymas ir informacijos sklaida yra plati ir vieša.
„Ignitis grupė“ yra viena svarbiausių Lietuvos įmonių. 2024 metais uždirbo beveik 280 mln. pelno, išmokėjo beveik 100 mln. eurų dividendų, investicijos į infrastruktūra viršijo 800 mln. eurų per metus.
Valstybės valdomų įmonių tikslas turėtų būti išlaikyti aukštus valdymo dalyvių standartus, kad susidariusiems neaiškumams ar abejonėms būtų galima gauti atsakymus iš nepriklausomų stebėtojų bei valdybos narių, kurių funkcija ir yra kontroliuoti kompanijos valdymą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
