Pavyzdžiui, yra ne tik draudžiamų ieškoti daiktų sąrašas, bet ir vietos, kuriose neleidžiama to daryti.
Radus daiktą, apie jį būtina oficialiai pranešti. Jei tai – kultūrinę, istorinę ar archeologinę vertę turintis radinys, už jį jums bus atlyginta, o negrąžinus – grės baudos ar net laisvės atėmimas.
Jei daiktas turi savininką – šis jums turėtų atlyginti išlaidas už radinio saugojimą. Be to, jei rastą daiktą vis tik yra leidžiama pasilikti, patariama nepamiršti už jį susimokėti mokesčius.
Vietos, kuriose draudžiama naudoti metalo detektorius
Parduotuvės „Metalodetektoriai.lt“ atstovo aiškinimu, nėra įstatymo, draudžiančio asmeniui įsigyti, vežiotis ar naudoti metalo detektorių pramogai.
„Tad detektorių gali įsigyti bet kas – tam nereikia jokių specialių leidimų ar išsilavinimo.
Reikia tiesiog žinoti vietas, kuriose naudoti detektorių yra draudžiama, ir kad metalo detektoriumi negalima tikslingai ieškoti daiktų, turinčių kultūrinę vertę“, – atkreipė dėmesį pašnekovas.
Vilniaus universiteto (VU) Teisės klinikos konsultantas Vidas paantrino, kad Lietuvoje yra gana nemažas skaičius vietų, kur naudotis metalo detektoriais ir kasinėti yra draudžiama.
Pavyzdžiui, bet kokius ieškiklius naudoti yra draudžiama nekilnojamojo kultūros paveldo objektuose, archeologiniuose objektuose ir jų teritorijose, išskyrus atvejus, kai yra vykdomi oficialūs archeologiniai tyrimai.
Vidas nurodė, kad teritorijų, kuriose naudojantis metalo detektoriais draudžiama ieškoti kilnojamųjų kultūros vertybių, ribas galima pasitikrinti internetiniame Kultūros vertybių registro žemėlapyje.
Jis paminėjo, kad kasinėti yra draudžiama ir geležinkelių, elektros tinklų, dujotiekių, naftotiekių bei karinėse zonose, taip pat gamtos paveldo teritorijose ir kt. – visų šių objektų vietas bei jų ribas galima pasitikrinti Regia žemėlapyje.
VU konsultantas pridūrė, kad atidiems reikia būti ir miškuose, nes ir ten kasinėjant yra numatytas draudimas ardyti miško paklotę.
Kokių daiktų yra draudžiama ieškoti?
Kultūros paveldo departamento (KPD) Veiklos koordinavimo skyriaus vyriausiojo specialisto, archeologo Ričardo Dedialos teigimu, svarbi yra ne tik vieta.
Anot jo, bet kur kitur (ne tik kultūros paveldo objekte ar apsaugos zonoje) metalo detektorius ir kitus ieškiklius yra draudžiama naudoti, jei yra ieškomi kultūrinę vertę turintys daiktai. T. y.:
- archeologiniai radiniai;
- etninės kultūros medžiaginiai pavyzdžiai;
- kilnojamieji daiktai, susiję su svarbiausiais istoriniais įvykiais, visuomenės, kultūros, karo, sporto, religijų istorija, įžymių žmonių gyvenimu;
- šaunamieji ir nešaunamieji ginklai;
- vaizduojamosios ir taikomosios dailės kūriniai;
- muzikos instrumentai;
- inkunabulai ir rankraščiai, žemėlapiai ir natos, knygos ir kiti leidiniai;
- kilnojamieji daiktai, turintys numizmatinę, sfragistinę, heraldinę ar filatelinę vertę, faleristika, ordinai ir medaliai;
- mokslo, technikos ar technologijos istoriją apibūdinantys kilnojamieji daiktai;
- kolekcijos, rinkiniai, komplektai ar kitokie dariniai kaip visuma, nesvarbu, kokia yra atskirų dalių vertė ir rūšis; kolekcijos, reikšmingos paleontologiniu, zoologiniu, botaniniu ar anatominiu požiūriu;
- meninių, istorinių ar religinių objektų dalys;
- fotografijos ir kino juostos, jų negatyvai;
- dokumentai, sukurti ant bet kokio pagrindo;
- antikvariniai daiktai – visi prieš 50 metų ir anksčiau sukurti kilnojamieji žmogaus veiklos medžiaginiai kūriniai ir kiti kilnojamieji daiktai ar jų dalys, nesvarbu, kokia jų kultūrinė vertė.
Pasak R. Dedialos, ieškoti šių objektų, naudojantis paieškos įranga, gali tik atestuoti tyrėjai, t. y. archeologai. Paprasti gyventojai tyčia šių daiktų ieškoti negali:
„Vienintelis teisėtas būdas su archeologijos mokslu nesusijusiam piliečiui ieškoti kultūros objektų – dalyvauti talkinant oficialiuose archeologiniuose tyrimuose.“
Kada daiktą galima pasilikti, o kada gaunamas atlygis?
KPD atstovas pabrėžė, kad visi žemėje, jos paviršiuje, vandenyje, pastatuose ir statiniuose arba jų dalyse rasti aukščiau įvardinti daiktai, kurių savininkas negali būti nustatytas, pereina valstybės nuosavybėn.
Pašnekovas paminėjo, kad net privačioje valdoje rasti archeologiniai, istoriniai, kultūriniai radiniai negali būti grąžinami privačiam asmeniui, nes jie išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei.
Tad, jeigu asmuo atsitiktinai randa ir įtaria, kad daiktas turi tokią vertę, jis per 7 dienas turi pristatyti radinį artimiausiam KPD skyriui, pasakojo „Metalodetektoriai.lt“ atstovas.
Departamento aiškinimu, jeigu nustatoma, kad šie daiktai turi istorinę, kultūrinę ar archeologinę vertę, jiems yra parenkamas muziejus.
O VU Teisės klinikos konsultantas paguodė, kad tokiu atveju visiškai „ant ledo“ daikto radėjas neliks: „Už istorinę, kultūrinę ar archeologinę vertę turinčius radinius jį radusiam asmeniui gali būti išmokamas piniginis atlygis.“
Vis tik, jei rastas daiktas tokios vertės neturi, jį radęs asmuo jį gali atsiimti.
1,2 tūkst. eurų baudos ir detektorių nuoma pametus raktus
KPD archeologas įspėjo, kad tyčinės kultūros objektų paieškos metalo ieškikliais ar kita paieškos įranga asmeniui užtraukia administracinę ir net baudžiamąją atsakomybę.
Jis įvardijo, kad tokių daiktų paieškos pažeidžiant reikalavimus užtraukia 300–560 eurų baudą asmenims ir 560–1200 eurų baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims.
O už radinio pasisavinimą gresia arba viešieji darbai, arba bauda, arba areštas, laisvės atėmimas iki 2 metų.
VU atstovas dar pridūrė, kad pažeidus minėtus reikalavimus gresia ne tik baudos, bet ir nusižengimo padarymo įrankių, priemonių (pvz., metalo detektorių) ir uždraustos veikos rezultatų (radinių) konfiskavimas.
Vis tik ieškoti savo daiktų nėra draudžiama. Pavyzdžiui, metalo detektoriais prekiaujanti įmonė „Skaineta“ nurodė, kad dažniausiai metalo detektorių lietuviams prireikia pametus vertingą daiktą: žiedą, automobilio ar buto raktus, telefoną ir kt.
Atstovai įvardijo, kad parduotuvėje šie detektoriai kainuoja nuo 139 iki 9800 eurų.
„Metalodetektoriai.lt“ atstovas paminėjo, kad metalo detektorius yra populiaru ne tik pirkti, bet ir nuomotis:
„Visais metų laikais aktyvūs žmonės dažnai pameta brangius metalinius daiktus, be to, detektorius yra nepamainomas pagalbininkas statybose, ieškant „pamirštų“ komunikacijų ir pan.“
Kiek ir kokių radinių būna?
KPD atskleidė, kad 2019 m. departamentui buvo atnešta 900 radinių, tarp kurių buvo:
- itin daug papuošalų elementų (viduramžiams būdingų segių, žiedų, smeigtukų dalių);
- ginklų fragmentų;
- akmeninių, siauraašmenių ir plačiaašmenių kirvių;
- ietigalių;
- žirgo aprangos elementų;
- daug monetų, antspaudų (pvz., itin retas Napoleono laikų – 1812 m. – spaudas);
- ir kt.
„Vienas pilietis pristatė ietigalį, plačiaašmenį pentinį kirvį, juostinę apyrankę, žąslus, balnakilpę, pentiną, įtveriamąjį peilį.
Pristatyta nemažai pasaginių segių aguoniniais galais. Gauta kalavijo buoželė ir makštų apkalas“, – rašoma KPD svetainėje.
Departamentas nurodė, kad 2022 m. (ir savanoriškai, ir priverstinai šaukiant asmenis pristatyti radinius pagal gautus pranešimus) radiniai buvo pristatyti 42 kartus.
Bendrai tai – 1205 vienetai įvairių radinių nuo akmens amžiaus iki XX a.
Anot atstovų, 2023 m. metų duomenys dar nėra apibendrinti, tačiau apytiksliai buvo nagrinėti 36 atvejai dėl pristatytų radinių kultūrinės vertės nustatymo.
„Pastebėtina, kad „kartai“ čia yra suprantami kaip atvejai, nes vienu pristatymu gali būti nuo 1 iki 100 radinių. Šių metų radinių skaičiaus dar neturime“, – rašė KPD.
Pusmetį saugojami daiktai ir išlaidų atlyginimas
VU Teisės klinikos konsultantas dar paminėjo, kad, be minėtųjų draudimų, radinius ir lobius reglamentuoja ir Civilinis kodeksas.
Remiantis juo, jei metalo detektoriumi asmuo randa daiktą, kurio savininkas yra žinomas ar numanomas, toks daiktas turi būti grąžintas, kitaip tai bus traktuojama kaip vagystė – grės baudžiamoji atsakomybė.
Jei radinio savininkas – nežinomas, apie tai per 7 dienas turi būti pranešta policijai ir rastas daiktas turi būti perduotas pusmetį saugoti arba jai, arba pas radėją. O per tą laiką daiktu yra draudžiama naudotis.
Pasak Vido, jei per tą laiką paaiškėja daikto savininkas, jis jam yra grąžinamas, tačiau savininkas daiktą saugojusiems asmenims turi atlyginti daikto išlaikymo ir kitas su radiniu susijusias išlaidas.
„Jeigu pametęs daiktą asmuo per nurodytą laiką nepaaiškėja, daiktas neatlygintinai pereina jį radusio asmens nuosavybėn su sąlyga, kad šis sutinka atlyginti su radiniu susijusias išlaidas, jei radinį saugojo ne jis“, – aiškino pašnekovas.
Anot jo, tokiu atveju nuosavybės teisę į surastą daiktą jį radęs asmuo įgyja savaime – nebūtina šio nuosavybės įgijimo fakto kaip nors registruoti, nebent tokią prievolę specifiškai numato įstatymai.
O, jei radęs asmuo nesutinka kompensuoti su radiniu susijusių išlaidų, radinys neatlygintinai yra perduodamas valstybės nuosavybėn, o šiam asmeniui yra atlyginamos su radiniu susijusios išlaidos.
Rasti lobiai ir mokesčiai už juos
Kitaip, pasak VU atstovo, yra tada, kai radinys yra laikomas lobiu: „Tai yra žemėje užkasti ar kitaip paslėpti pinigai, vertingi daiktai, kurių savininkas negali būti nustatytas dažniausiai dėl to, kad praėjo daug laiko nuo jų užkasimo.“
Konsultanto aiškinimu, kai asmuo lobį randa jam priklausančiame žemės sklype, tas lobis tampa jį radusio asmens nuosavybe.
O lobio ieškoti svetimoje žemėje yra draudžiama – ten rastas lobis atitenka teisėtam to žemės sklypo savininkui.
Nebent yra gautas savininko leidimas – tokiu atveju 1/4 lobio atitenka lobį radusiam asmeniui, o 3/4 – žemės sklypo savininkui, nebent jie susitaria kitaip.
Paklausta apie mokesčius už radinius Valstybinė mokesčių inspekcija aiškino taip: „Tais atvejais, kai rastas vertingas daiktas ar lobis teisės aktų nustatyta tvarka yra pripažįstamas radusiojo nuosavybe, tai jis, pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, yra laikomas gyventojo gauta nauda.
Todėl yra apmokestinamas kaip „kitos pajamos“, taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą. Taip apmokestinamas ir iš valstybės gautas atlygis už rastą lobį, kai toks atlygis yra išmokamas.“
