Lietuvos skolinimosi kaina priklauso nuo reitingų agentūrų nustatomų kredito reitingų. Naujos vyriausybės pasirinkta kryptis lems šalies skolinimosi reitingą, tvirtina už mūsų šalies reitingo nustatymą atsakingas reitingų agentūros „Standard & Poor‘s“ analitikas Ivanas Morozovas.
Pastarojoje savo ataskaitoje apie Lietuvą išskyrėte keletą stipriųjų šalies savybių. Ar Lietuva juos išnaudoja siekdama judėti į priekį ir pelnyti geresnį skolinimosi reitingą? Ar yra pavojų netekti šių stiprybių?
Manome, kad fiskalinis atsargumas ypač svarbus Lietuvai, nes jūsų valiutų valdyba neleidžia monetarinio ar valiutų kursų lankstumo. Mūsų manymu, Lietuvos vyriausybė iki šiol sėkmingai išlaikė valiutų valdybos modelį ir pasiekė reikšmingą pažangą stiprindama viešuosius finansus.
Kita vertus, išorės aplinka yra nenuspėjama ir vidutinio laikotarpio biudžeto rezultatas po spalio parlamento rinkimų priklausys nuo valdžios pasiryžimo tęsti fiskalinę konsolidaciją.
Taip pat išskyrėte keletą silpnybių. Ar šios silpnybės gali pavirsti rizikomis ir kokių priemonių reikia imtis joms sumažinti?
Diversifikuotos ir lanksčios ekonomikos, kurios laikosi ekonomikos augimą skatinančios politikos, turi geresnių galimybių pakelti skolos naštą. Aukštesnis BVP vienam gyventojui rodiklis leidžia surinkti daugiau pajamų iš mokesčių ir taip didina šalies kreditingumą.
Manome, kad Lietuvoje BVP vienam gyventojui rodiklis yra žemas, palyginti su kitomis ES šalimis. Mažesnė jūsų šalies gerovė reiškia, kad turite labiau pasistengti. Prognozuojame, kad vidutiniu laikotarpiu metinis ekonomikos augimas Lietuvoje sieks 4 proc., tačiau šis konvergencijos procesas gali užtrukti.
Kitas svarbus veiksnys, mūsų manymu, yra palyginti aukštas išorės likvidumo poreikis Lietuvoje. Prognozuojame, kad grynieji išorės finansavimo poreikiai išliks aukšti ir sieks 127 proc. einamosios sąskaitos pajamų ir galimų naudoti rezervų 2012–2015 metais.
Nors Lietuvos finansinius poreikius iš dalies galės padengti tiesioginės užsienio investicijos (TUI) ir ES lėšos, šalis išlieka priklausoma nuo išorės paramos. Jei užtruks ir pastebimai sumažės galimybė gauti užsienio finansavimą, reitingai gali būti sumažinti.
Tikimasi, kad Lietuva prie euro zonos galės prisijungti 2014 metais. Kaip euras gali pakeisti šalies skolinimosi reitingą? Kokių pasekmių gali turėti sprendimo įsivesti eurą atidėliojimas?
Mūsų manymu, ribotas monetarinės politikos lankstumas yra vienas iš labiausiai varžančių veiksnių Lietuvos reitingams. Nors centrinis bankas turi galimybę reguliuoti vidaus kreditų rinką, savo dispozicijoje turi ribotą kiekį monetarinės politikos priemonių ir ribotą galimybę tapti paskutinės vilties kreditoriumi. Tokią monetarinę politiką skatina išorės veiksniai, atspindintys valiutų tarybos santvarką ir neišplėtotas vidaus finansų rinkas.
Tapusi euro zonos nare Lietuva netektų nepriklausomos pinigų politikos, tačiau įgytų paskutinės vilties kreditorių (ECB) ir panaikintų valiutų riziką.
Infliacijos našta yra didžiausia rizika eurui įsivesti. Rugpjūtį metinė infliacija vėl išaugo iki 3,4 proc, palyginti su 2,6 proc. liepą. Jei infliacija nesumažės, Lietuva gali nepatenkinti euro įsivedimui būtinų kriterijų iki 2014–2015 metų. Bet kuriuo atveju manome, kad Lietuvos valdžios atstovai gali nesiryžti prašyti narystės euro zonoje, kol regione nebus išspręstos ekonominės ir skolų krizės.
Kada planuojate išleisti naują ataskaitą apie Lietuvą ir ko galime joje tikėtis? Į kokius veiksnius kreipsite daugiausia dėmesio?
Rugpjūčio pabaigoje „Standard & Poor‘s“ išleido atnaujintą tyrimą, kuriame patvirtino ilgalaikį Lietuvos reitingą BBB ir padidino trumpojo laikotarpio reitingą nuo A-3 iki A-2. Šiuos reitingus galime pakelti, jei išorės skolos našta toliau mažės ir investicijos atneš didesnę ekonomikos diversifikaciją. Jei naujoji vyriausybė toliau imsis priemonių mažinti deficitą ir skatins ekonomikos augimą, kas sumažintų vyriausybės skolą, mes taip pat galime pakelti reitingą. Kita vertus, sumažėję valdžios įsipareigojimai fiskaliniam konsolidavimui ir prastesnės galimybės gauti išorės finansavimą gali neigiamai paveikti reitingus.
Į kokius veiksnius kreipiate daugiausia dėmesio nustatydami valstybių reitingus? Kokiais šaltiniais naudojatės rinkdami informaciją apie atskiras šalis?
Pirmiausia nustatant reitingus atskiros valstybės analitikas pateikia savo įvertinimą valstybių reitingų komitetui ir šis apsvarsto analitiko pateiktas rekomendacijas. Po galutinio svarstymo komitetas balsuoja ir reitingas nustatomas pagal S&P valstybių reitingų kriterijus.
Norėdamas gauti reikiamą informaciją analitikas analizuoja valstybės viešai pateiktą finansinę ir makroekonominę informaciją bei kitą susijusią medžiagą, taip pat trečiųjų šalių, tokių kaip TVF, duomenis. Analitikų komanda susitinka su finansų ministerijos ar skolos valdymo įstaigos, centrinio banko ir privataus sektoriaus atstovais.
Valstybių kreditingumo įvertinimas paremtas 5 pagrindiniais veiksniais. Politiniu aspektu įvertinamas valdžios institucijų ir politikų gebėjimas pasiekti tvarią viešųjų finansų padėtį, skatinti subalansuotą ekonomikos augimą ir greitai reaguoti į ekonominius bei politinius sukrėtimus. Be to, atsižvelgiame į duomenų ir institucijų skaidrumą bei patikimumą, taip pat galimus geopolitinius pavojus.
Ekonominis įvertinimas atspindi šalies pajamų lygį, augimo perspektyvas ir ekonomikos įvairovę bei kintamumą. Išorės veiksniai nurodo mūsų požiūrį į valstybių išorės likvidumą ir įsiskolinimą. Fiskalinis rezultatas priklauso nuo valstybės deficito ir skolos naštos tvarumo įtraukiant ir galimus nenumatytus valdžios įsipareigojimus.
CV: Ivanas Morozovas
Maskvos valstybinio universiteto Aukštojoje ekonomikos mokykloje įgijo bakalauro laipsnį
Londono universitete įgijo bankininkystės ir finansų bakalauro laipsnį
Londono ekonomikos mokykloje įgijo apskaitos ir finansų magistro laipsnį
Prie kreditų reitingų agentūros „Standard & Poor’s“ prisijungė 2009 m. rugpjūtį
Šiuo metu yra S&P Europos valstybių reitingų grupės reitingų analitikas
Pagrindinis kreditų analitikas, vertinantis Lietuvos skolinimosi reitingą
Straipsnis publikuotas savaitraštyje „Ekonomika.lt“ (nr. 35(97), rugsėjo 24-30 d.), rubrikoje „Išskirtinis interviu“.
