Lietuvos bankas siūlo atsisakyti paliktos galimybės vykdyti anoniminius sandorius iki 700 eurų vertės ir pradėti tikrinti informaciją apie sandorius kaip įmanoma anksčiau. LB teigimu, klientas turėtų būti identifikuojamas prieš visas finansines operacijas nuo 0 eurų ribos.
Be to, siūloma nustatyti reikalavimo tikrinti informaciją apie virtualiųjų valiutų pavedimų siuntėją ir gavėją įsigaliojimą nuo 2024 metų vietoje siūlomų 2025 metų.
Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad pastaraisiais metais virtualiųjų valiutų paslaugų teikėjų rinka sparčiai plėtojasi, pagal sektoriuje veikiančių įmonių skaičių Lietuva yra tarp lyderių Europos Sąjungoje, tačiau kokybiško reguliavimo kontekste yra prie prasčiausių.
„Itin spartus sektoriaus augimas lemia ir didėjančią pinigų plovimo riziką. Pagal tarptautinių ir nacionalinių institucijų vertinimus, Lietuvoje pinigų plovimo rizika, susijusi su virtualiųjų valiutų sektoriumi, laikytina didele, todėl reikalingas ir kokybiškas reguliavimas, kuris leistų tinkamai valdyti rizikas“, – pranešime sakė S. Krėpšta.
Anot jo, virtualiųjų valiutų pervedimai skiriasi nuo įprastų lėšų pervedimų, dėl to reikalavimai, taikomi virtualiųjų valiutų sandoriams, turi būti griežtesni nei sandoriams, atliktiems įprastoje valiutos keitykloje.
„Vartotojai gali perkelti virtualųjį turtą per didelį skaičių virtualiųjų valiutų piniginių skirtingose šalyse daug didesniu mastu ir didesniu greičiu nei įprastų pervedimų atveju. Siekdami neatkreipti teisėsaugos institucijų dėmesio ir išvengti sankcijų, nusikaltėliai dažnai perveda nedideles sumas“, – sakė S. Krėpšta.
Pasak jo, JAV finansinės žvalgybos padalinio tyrimo duomenimis, didžioji dalis įtartinos veiklos ataskaitose nurodytų lėšų pervedimų yra maži, 71 proc. – iki 500, 57 proc. – iki 300 JAV dolerių. Be to, apsunkinamas tarptautinių finansinių sankcijų įgyvendinimas – į tarptautinių finansinių sankcijų sąrašus įtraukti asmenys, siekdami jas apeiti, gali atlikti virtualiojo turto pavedimus.
