Be to, Lietuvos bankas jau skelbia, kad dėl augančių kainų lietuvių perkamoji galia šiemet sumažės pirmą kartą per dešimtmetį. Štai taip panevėžiečiai vertina išaugusias Lietuvoje kainas:
„Mes labai verkiam.“
„Neklausk, tos kainos – nenoriu nusikeikti.“
„Tik ne tokiom kainom maisto produktai gali kilti. viskas seno derliaus.“
„Ir elektra brangsta, baisu.“
Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė jau ketvirtadienį perspėjo, kad į Lietuvą atsėlina nauja krizė.
„Yra didelė tikimybė, kad nuo teorijų apie stagfliaciją globali ekonomika pereina į recesiją. Tai galime matyti jau šį rudenį ir žiemą. Tai reiškia, kad Lietuvoje ekonominė krizė atsibels 2–3 mėnesių lago laikotarpyje“, – tvirtina D. Grybauskaitė.
Tačiau Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus, pristatydamas savo naujausią ekonomikos apžvalgą, mėgina raminti, kad nepaisant karo Ukrainoje ir dviženklės infliacijos, Lietuvos ekonomika šiemet augs 2 proc., o kitais metais BVP ūgtels dar daugiau – 3,5 procento.
„Ekonomistai nesutaria, ar bus recesija. Jie tai įvardina kaip riziką, bet ne kaip faktą“, – teigia G. Šimkus.
Kiek patikimos Lietuvos banko pirmininko prognozės, spręskite patys. Prieš 3 mėnesius, jau prasidėjus karui Ukrainoje, Gediminas Šimkus net juodžiausiame scenarijuje šių metų infliaciją prognozavo mažesnę nei mato dabar: „Kalbame apie vidutinę metinę infliaciją. Mūsų dydis 10,5 proc. apimtų, šiuo metu turime infliaciją virš 14 proc. ir numatome, kad metų eigoje metinė infliacija gruodį turėtų nusileisti į 5–6 proc.“
Dabar Šimkus teisinasi, kad karas Ukrainoje daro savo blogą įtaką ir Lietuvai, tad banko vadovas infliacijos prognozę didina, o jos sumažėjimą atideda vėlesniam laikui.
„Šiais metais vidutinė metinė infliacija sudarys 15,2 proc., o kitais metais turėtų kristi iki 4,6 proc.“ – sako G. Šimkus.
Infliacija šiemet jau lenkia atlyginimų augimą taigi perkamoji lietuvių galia mažėja. Realusis darbo užmokestis, atsižvelgus į infliaciją, šiemet gali sumažėti 3 proc.
„Dėl padidėjusios infliacijos realus darbo užmokestis 2022 metais, deja, sumažės pirmą kartą per dešimtmetį“, – teigia G. Šimkus.
Jungtinių valstijų, Šveicarijos, Jungtinės Karalystės centriniams bankams pradėjus palūkanų kėlimo vajų, Lietuvos verslininkai jau perspėja ir lietuvius ruoštis diržų veržimosi metui.
„Viskas priklausys, kiek verslas galės mokėti. Verslui darosi sunku dėl žaliavų, energetikos ir pakilusių palūkanų, kurias reikės mokėti kitais metais“, – komentuoja finansų ekspertas Marius Dubnikovas.
„Nesakau, kad badausime, ekonomika atspari, bet lūkesčiai turi būti realūs, negyvensime kaip prieš kovidą, turėsime susiveržti, nes maistas, paslaugos brangs. Tegu žmonės susimažina lūkesčius“, – sako darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas.
Lietuvos banko vadovas neneigia, kad artimiausiais mėnesiais galime sulaukti ir 20 proc. infliacijos, tačiau guodžia, kad algos kitais metais toliau didės – apie 8 proc, o infliacija bus apie 4,5 proc. Siaučiant infliacijai, anot Gedimino Šimkaus, lietuviai ir toliau aktyviai domisi nekilnojamuoju turtu ir jis, anot Šimkaus, jau yra pervertintas dešimtadaliu. Rusijai užpuolus Ukrainą lietuviai buvo pristabdę butų pirkimus, tačiau dabar susidomėjimas ir vėl didžiulis.
