„Finansinis ciklas jau kurį laiką išgyvena pakilimo fazę: daugiau skolinama gyventojams ir įmonėms, vyksta aktyvi prekyba nekilnojamuoju turtu, kyla jo kainos. Augimą rodo ir kiti ekonominiai rodikliai. Tokiais laikais būtina stiprinti finansų sistemos atsparumą ir pasirengti laikams, kai ciklo fazė pasikeis arba susidursime su netikėtais ekonominiais šokais. Sutvirtinę bankų ir kredito unijų kapitalo šarvą, sustiprinsime visą finansų sistemą“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
Papildomą 0,5 proc. kapitalo rezervą kredito įstaigos turės suformuoti per 1 metus. Tačiau kitais metais numatoma svarstyti, ar šio reikalavimo anticiklinio kapitalo rezervui nereikėtų pakelti iki 1 proc.
„Pirmą kartą sprendimas didinti iki 0,5 proc. anticiklinio kapitalo rezervą. Jį būtina sukaupti per metus laiko. Tai taikoma bankams ir centrinėms kredito unijoms. Tai yra vitaminas C gerais laikais, bet tai jokiu būdu ne antibiotikas. Daugiau lankstumo reaguojant į nuostolius, o poveikis kreditavimui, mūsų skaičiavimais minimalus. Tiesioginio poveikio gyventojams nebus, nes kalbame apie bankus, bankų kapitalą. Be abejo, tai kreditavimui atsilieps, nes bankams reikia sukaupti papildomą atsargą“, - sako Vitas Vasiliauskas.
Jis pasakojo, kad paskutinis ekonomikos šokas 2008-2009 m. parodė, kad bankams papildomai reikia 5-6 proc. kapitalo. Numatytas papildomas 0,5-1 proc. kapitalas yra skirtas vidutiniam ekonomikos šokui atlaikyti, maždaug tam, kas vyko pas mus 1998 m. Rusijos rublio krizės metu. Skaičiuojama, kad 1 proc. reikštų 96 mln. eurų papildomo kapitalo.
Bus daromas poveikis skolinimo apimčiai ar kainai
Pasak S. Krėpštos, vien šiemet naujų būsto paskolų suteikta apie 1 mlrd. eurų. Būsto kreditavimas auga sparčiausiai iš paskolų rūšių, augimas šiais metais siekė 9 proc.
Taip pat skaičiuojama, kad šis reikalavimas gali 0,08 proc. padidinti palūkanų normą. Tačiau, anot Lietuvos banko, tai stipriai vartotojų paveikti neturėtų.
„Čia mūsų modelis, kaip viskas vyks realiame gyvenime matysime, bet nemanau kad labai skirsis. Be to, galimas 0,5 proc. paskolų srauto sumažėjimas per du metus“, - sakė V. Vasiliauskas.
Vitas Vasiliauskas ramina, kad priemonė visų pirma skirta bankų pasirengimui, jeigu kažkas būtų. Tad klientams, vartotojams ar potencialiems paskolų gavėjams nereikia galvoti, kad dangus griūva. „Elgtis normaliai, Kalėdos, ramiai“, - juokavo V. Vasiliauskas.
Finansinio stabilumo departamento direktorius Simonas Krėpšta prideda, kad bankai jau dabar turi kapitalo perviršį, tad poveikis bus minimalus ir vartotojai tos procentinės dalies praktiškai pajausti nė neturėtų.
Jei tendencijos rinkoje išliks tokios pat – augs kreditas, kils būsto kainos, sandorių skaičius ir toliau bus didelis, kitaip tariant, temperatūra finansų sistemoje ir ekonomikoje nekris, kitąmet Lietuvos bankas galėtų priimti sprendimą dėl 1 proc. dydžio anticiklinio kapitalo normos. 1 proc. dydžio anticiklinio kapitalo rezervą siekiama turėti „gerais laikais“ – tuo metu, kai finansų sektoriaus plėtra nei per lėta, nei per sparti.
„Toliau akylai stebėsime padėtį. Šiuo metu visi svarbiausi kredito rinkos dalyviai tikisi, kad rinka ir toliau bus įjungusi aukštą pavarą: bankai planuoja tolesnį skolinimo tiek gyventojams, tiek įmonėms augimą, o didesnė dalis gyventojų tikisi tolesnio būsto kainų augimo“, – sakė Simonas Krėpšta, Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius.
Naujausiais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2017 m. trečiąjį ketvirtį Lietuvoje būsto kainos, palyginti su 2016 m. trečiuoju ketvirčiu, išaugo 8,5 proc., o du pirmuosius šių metų ketvirčius iš eilės buvo fiksuojamas dviženklis – 10,2 proc. – augimas. Tačiau situacija yra netolygi. Vilnius po truputį išsikvėpia ir čia kainų augimas siekia apie 5 proc., kai likusioje Lietuvoje – apie 11 proc.
Bendras bankų ir kredito unijų privačiojo ne finansų sektoriaus klientams suteiktų paskolų portfelis per metus (šių metų spalį, palyginti su 2016 m. atitinkamu laikotarpiu) išaugo 7,4 proc. Ryškiausiu augimu išsiskyrė būsto paskolos – jos padidėjo 9,0 proc. Verslui suteiktų paskolų portfelis šiuo laikotarpiu buvo 7,0 proc. didesnis.
