„Silkė atstovauja lašinius, žmonės mėgsta. Tai vat žiemą, kas negali mėsos valgyti, tai ji atstovauja lašinius“, – Vladas su pasididžiavimu pasakoja apie pas jį besilankančių pirkėjų įpročius.
Tačiau daugelį metų žuvimis prekiaujantis vyras neslepia – jo produkcijos kainos kasmet kyla kaip ant mielių. Stebėti tokį kainų augimą, pasak, vyro, tampa išties nejauku:
„Brangsta žuvis. 100 procentų. Kai kurios žuvys – 100 procentų pabrango. Kurios litais pardavinėjom, dabar eurais. Jo daleiskim kaip menkė yra šviežia, ar ten dar kitos, tai jas dvigubai pabrangino.“
Vladas galvoja, kad dėl menkės kosminės kainos – virš penkių eurų už kilogramą – kalta anksčiau valstybės vykdyta politika. Esą, nors anksčiau nuo menkių lūždavo prekystaliai, jau tada vyras turėjo blogą nuojautą dėl ateities:
„Menkės Baltijos jūroje labai sumažėjo. Kadangi grundalai atsirado, ir kadangi valdžios instancijos neatsakingai elgdavosi, leisdavo vat tokias menkutes, tiesiog strimėlės dydžio išgaudyti, labai populiacija sumažėjo.“
Dėl nykstančios žuvų populiacijos sunerimęs visas pasaulis. Lietuvos gamtos fondo atstovas tikina – situacija itin rimta. Ir nors žuvų nykimo plika akimi taip lengvai nepamatysi, tačiau iš vis mažėjančių žvejų laimikių matyti, kad keletas mums itin įprastų žuvies rūšių, kaip ir Vlado minėta menkė – prie absoliutaus išnykimo ribos. Be to, esą tik septyni procentai visų pasaulyje esančių žuvų rūšių negresia pavojus suvis išnykti.
„Baltijos menkės populiacija tiesiog sugriuvo, nu ta prasme išnyko. Nežinia, ar mūsų anūkai galės pasimėgauti unguriu, nes per paskutinius, reiškia, nes mes dabar turim ungurio tik vieną šimtąją dalį, ko turėjom anksčiau“, – sako Lietuvos gamtos fondo direktorius Edmundas Greimas.
Būtent dėl tokių katastrofiškų ateities perspektyvų šiandien gamtos fondo atstovai pirkėjams pristatė gidą apie nykstančias žuvis. Pasak jų, greitu metu žuvis gali tapti neįperkamu delikatesu net ir pasiturintiems.
Tačiau esą jei kiekvienas iš mūsų apsipirkinėdami būsime sąmoningi ir rinksimės tik tas rūšis, kurių mūsų vandenyse, kol kas apstu, galimai apsaugosime tas, kurių veik nebeliko.
Nykstažuvys.lt puslapyje pristatoma 40 žuvų rūšių, prie kurių nurodyta spalva – Raudona, geltona ar žalia.
„Raudona aišku – stok, nevalgyk, geltona – pagalvok, rinkis ne taip dažnai, žalia – drąsiai rinkis ir valgyk. Mes raginam vartotojus, kurie renkasi, labai žiūrėti į tai, kur žuvis buvo pagauta ir kokiais metodais. Nuo to labai priklauso ar jos ištekliai yra geri, ar blogi“, – teigia Lietuvos gamtos fondo atstovas Robertas Staponkus.
Rekomenduojama valgyti – silkę, skumbrę, šprotus, strimėlę ar karpius. Taip pat, pasak specialistų, reikia atkreipti dėmesį ir į perkamos žuvies dydį – patariama rinktis kuo didesnę. O štai daugelis prie žuvų prekystalio besisukinėjančių pirkėjų tikina – žuvų kainų kilimą, tikrai pajutę, tačiau kai kuriems kalbintiems, akivaizdu, žuvų nykimas, nė motais:
„Ne, nesvarbu. Kai išnyks, tai nevalgysiu. Dabar gi liepia – valgykit žuvį, valgykit žuvį.“
„Žinokit, kas dabar nenyksta. Baisu, kas darosi. Ir žuvies gaila, ir aplamai pažiūrėkit, ir žmonės nyksta.“
„Jeigu pagauta, tai reikia ir parduot, reikia suvalgyt.“
Norėčiau, kad mano vaikams dar liktų irgi vandenynuose ir žuvų, ir dėl to manau, kad tai labai svarbu.“
„Mano požiūris jau seniai pakeistas, bet tiesa sakant ne dėl to, kad nyksta, bet dėl to, kad užterštos žuvys yra.“
Aplinkos apsaugos ministerija tokią nevyriausybininkų iniciatyvą vertina itin teigiamai. Esą tik vartotojai ir jų poreikiai diktuoja žvejų elgesį. Ir priduria, kad dėl tokio masinio žuvų nykimo kalti ne tik žvejai.
„Dažnu atveju, kaip ir dėl menkių, žvejyba gal ir nėra vienintelis ir tas lemiamas faktorius. Tarša, tarša tiek biogenais, azoto fosforu, tiek kitom medžiagom. Vandenų tarša“, – pasakoja Aplinkos ministerijos atstovas Vilmantas Graičiūnas.
Tragiškai nyksta ne tik ungurys ir menkė. Kuršių mariose pagaunama daug mažiau sterko bei uždrausta žvejoti veik išnykusį šlakį.
