Baltuosius amūrus Radviliškio rajono medžiotojų ir žvejų draugija paleido į didžiausią rajone Arimaičių ežerą. Trys tonos šios žuvies – tai daugiau nei 12 tūkstančių eurų į vandenį. Didžiąją dalį – 8 tūkst. eurų – skyrė rajono savivaldybė. Kitą dalį prisidėjo draugijos nariai, vietos verslininkai. Tiek jie, tiek Radviliškio rajono savivaldybė tikisi, kad augmenija mintančios žuvys išvalys ežere susikaupusį dumblą ir žoles.
„Turime vieną didelį vandens telkinį – tai Arimaičių ežeras, kuris apima apie 300 hektarų plotą, ir situacija, kaip matote, žolėm apaugantis ežeras. Kiekvienais metais situacija blogėja, todėl buvo priimtas sprendimas kažkaip išspręsti ir gerinti tą situaciją, todėl pasitelkta žuvis – baltieji amūrai“, – sako Radviliškio r. savivaldybės Žemės ūkio sk. vedėjas Alfredas Juozapavičius.
Arimaičių ežeras Radviliškio rajone – didžiausias. Keli kilometrai nuo Radviliškio, prie pat kelio į Panevėžį. Čia vasarą maudosi poilsiautojai, yra vasaros stovykla, visus metus meškerioja žvejai. Tačiau ar tokių didelių žuvų neišgaudys kiti žvejai?
„Karpininkai turi savo tokią… jie net neima tos žuvies. Jie pagavo, nusipaveikslavo, nufilmavo, paleido. Labai dauguma tų žvejų tą patį akcentuoja – ne dėl žuvies, dėl pramogos“, – teigia žvejys Nerijus Svirplys.
Lapkričio pradžia lietinga, bet žiema – ant nosies. Tačiau žvejai sako, kad į ežerą paleisti baltieji amūrai jau užaugę, be to, ir pats lapkritis dar šiltas, tad žuvys turėtų išgyventi.
„Paimkim dėl dydžio. Maži gal neprisitaikytų. Didesni savo jau išaugę. O lapkritis… pasižiūrėkit, koks lapkritis, žmonės dar grybus renka!“, – džiaugiasi N. Svirplys.
Žvejai sako, kad tokios paskirties įžuvinimo – ežero valymui – Radviliškio rajone dar nebūta. Draugija kasmet pasirūpina, kad ežeruose būtų kitų žuvų. Arimaičių ežeras, pasak žvejų, ėmė labai dumblėti ir želti po sausringos vasaros. Mechaninis dumblo šalinimas nepadėjo, tad tikimasi, kad baltieji amūrai už techniką pasidarbuos geriau.
„Kadangi ežeras yra senas, labai daug tų įlankų yra, labai daug augmenijos yra priaugusios, amūrai valo ir minta daugiausia žole“, – pasakoja N. Svirplys.
Jei baltųjų amūrų darbo rezultatai šiame ežere nenuvils, rajono valdžia neatmeta, kad panašaus įžuvinimo gali imtis kituose vandens telkiniuose. Žvejų draugija ketina pastatyti informacinius stendus apie žuvis, kurių laikinai nebus galima žvejoti, bei apie vykdomą įžuvinimą.
Baltasis amūras natūraliai paplitęs Pietryčių Azijoje, į Lietuvą atvežtas prieš beveik 60 metų. Žuvis, kuri užauga iki 1 metro ilgio ir 30 kg svorio, dažnai veisiama būtent dėl vandens telkinių valymo. Vandens paviršiuje žole mintančių amūrų būrys palieka neužmirštamą įspūdį.
