žvejys

Praėjusį savaitgalį Kilučių ežere biržietis žvejys Virginijus Jaruševičius pagavo beveik 20 kg svėrusį šamą. Kol kas tai viešai žinomas Biržų rajono rekordas. Patyrusiam žvejui tai ne pirmasis šamas, kurį yra sugavęs, tačiau šis laimikis yra ypatingas. Šamo ilgis siekė 1,42 m, o svoris – 19,53 kg. Vyko kova su šamu „Žvejojau masalui naudodamas gyvą žuvelę. Kibimas įvyko viduryje ežero. Supratau, kad užkibo kažkas tikrai rimto, nes išsyk išsuko gal apie 50 metrų valo.

Mėgėjų žvejybos taisyklėse nustatyta, kad rugpjūčio 15 d., per Žolines, visi asmenys gali žvejoti nemokamai, be mėgėjų žvejybos leidimų, visuose valstybiniuose vidaus vandens telkiniuose, į kuriuos neišduoti leidimai naudoti žvejybos plotą (neišnuomotuose telkiniuose), išskyrus Mėgėjų žvejybos taisyklių 1 ir 6 prieduose nurodytus vandens telkinius.

Apie karpininką Eiridą Dambrauską kalbos sklinda ne tik tarp kėdainiečių karpininkų. Jo trofėjai ir atsidavimas žvejybai stebina net užkietėjusius žvejus. E. Dambrauskas, gyvenantis Kėdainiuose, kaip ir kiekvieną vasarą, labai daug laiko praleidžia prie vandens su meškerėmis. Jaunuolis yra susikoncentravęs į karpių žvejybą. O paskutinė jo žvejyba – net labai įspūdinga: laimikis – 3 vienas už kitą gražesni karpiai.

Vievio ežere sulaikytas asmuo žvejojo neleistinais įrankiais – 4 bučiais. Žala aplinkai siekia 5900 eurų. Vėliau atlikus ežero apžiūrą rasti dar net 85 bučiai.  Liepos 4 dieną Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai Elektrėnų savivaldybėje, Vievio ežere sulaikė vyrą, bučiais neleistinai gaudžiusį žuvis. Turėdami išankstinę informaciją apie nelegalią veiklą, pareigūnai laukė pasaloje, kol atvyks žvejas. Jį sulaikė atėjusį pasiimti sugautos žuvies.

Kėdainių miestą kertančiame nedideliame Dotnuvėlės upelyje – keistas ir neįprastas radinys. Miesto parko seniūnaitis, žvejys Ruslanas Linevas, vaikščiodamas upelio pakrantėmis, aptiko labai didelės žuvies gaišeną. Jo manymu, tai daugiau nei 20 kilogramų sveriantis plačiakaktis. Tik iš kur toks monstras atsirado šiame mažame upelyje? Rado nugaišusį ties tiltu Savaitgalį vaikštinėdamas upelio pakrantėmis žvejys R. Linevas ant akmenų aptiko plačiakakčio gaišeną.

Ežere Vilniuje išgelbėtas skendęs žvejys, pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas. Penktadienio rytą ugniagesiai gelbėtojai gavo pranešimą, kad Verkių regioniniame parke esančiame Also ežere iš valties iškrito vyras, jis skęsta ir šaukiasi pagalbos. Pirmieji į nelaimės vietą atvykę Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 3-iosios komandos ugniagesiai pamatė, kad žmogus vidury ežero laikosi įsikibęs į guminę valtį.

Policijos pareigūnas Vusterio mieste, Ohajo valstijoje padėjo septynerių metų berniukui sugauti 6 kilogramų sveriantį karpį. Vusterio policijos departamento publikuotame vaizdo įraše matyti didelė žuvis netoli Fredlanderio parke esančio tvenkinio kranto. Policijos departamentas nurodė, kad septynerių metų berniukui, jo tėvui ir patruliui Joshui Timko prireikė 15 minučių sužvejoti šį karpį.

Zarasų rajone paskendo galimai žvejojęs vyras. Kaip pranešė policija ir ugniagesiai, šeštadienį, 14.14 val. buvo gautas pranešimas, kad Turmanto seniūnijoje, Pašventės kaime, Švento ežere nuskendo 67 metų vyras. Tos pačios dienos vakarą, 18.17 val., 7 metrų gylyje, už 300 metrų nuo kranto, buvo rastas vyro kūnas. Palaikai rasti be išorinių smurto žymių. Pradėtas ikiteisminį tyrimą mirties priežasčiai nustatyti. „Nuskendęs vyras Zarasų miesto gyventojas. Galimai nuskendo žvejybos metu.

Visą praėjusią savaitę ugniagesiai narai Lazdijų rajone, Veisiejų apylinkėje, Kailinių kaime, Ančios ežere, ieškojo nuskendusio žmogaus. Rugpjūčio 7 d., pirmadienį, 23.25 val., iš gyventojo buvo gautas pranešimas, kad jo brolis išplaukė su valtimi žvejoti, tačiau ežere nei žmogaus, nei valties nesimato. Iki atvykstant ugniagesiams gyventojas pastebėjo plūduriuojančią tuščią valtį su viduje esančiais žvejybos daiktais.

Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas praneša – sekmadienį rastas dingusio 40-ečio žvejo kūnas. Sekmadienį apie 20 val. 12 min. Lazdijų r., Veisiejų sen., Kailinių k., Ančios ežere, priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos narai surado nuo rugpjūčio 7 d. ieškoto S.V. kūną. Žmogus beveik savaitę buvo ieškomas kaip dingęs, į jo paiešką įsitraukė ne tik ugniagesiai ir policija, bet ir vietos gyventojai.

Į Klaipėdos universitetą žvejai atgabeno prie pat Klaipėdos sugautą retą žuvį. Mokslininkai išsiaiškino, kad tai tik pačiuose Baltijos pietuose ar Juodojoje jūroje gyvenantis paprastasis merlangas. Dėl taršos keičiasi Baltijos jūros vandens sūringumas bei nyksta menkės, tad mokslininkai mano, kad merlangai ruošiasi jas pakeisti, o dabar žvalgosi teritoriją. „Per paskutinius 20 metų, jei neklystu, merlangas pagautas antrą kartą.

Panašu, jog Lietuvoje, o ypač Neringoje, šviežiais, rūkytais unguriais pasimėgauti nebeteks. Reaguodama į Europos Sąjungos nurodymus, Lietuva pradeda drausti ungurių žvejybą. Dabar to daryti Kuršių mariose nebegali žvejai mėgėjai, o netrukus gaudykles susivynioti turės ir žvejai verslininkai. Specialistai neabejoja – ant lietuvių stalų guls tik šaldyti lenkiški ar net kiniški unguriai. Žvejys mėgėjas rodo ant meškerės kabliuko besirangantį ungurį, kurį tik ką pagavo Kuršių mariose.

Kėdainių rajono gyventojas Žydrūnas Dumčius praėjusią savaitę telefone esančia vaizdo kamera užfiksavo šiurpą keliančius vaizdus – ant Juodkiškių tvenkinio ledo žvejojantį žveją. Atrodytų, ko kas gi čia keisto? Tačiau ledo storis dabar vietomis siekia vos 2–3 centimetrus. Tokiu ledu žmonėms vaikščioti griežtai draudžiama ir labai pavojinga.

Šiauliuose, ant plonu ledu pasidengusio Rėkyvos ežero, žvejoti sumaniusiam šiauliečiui pomėgis vos nesibaigė mirtimi. Laimei, į ežerą įlūžusio vyriškio šauksmą išgirdo praeivis. Pamatęs, kaip vyras skęsta ir bando išsikapanoti iš vandens, praeivis dar sugebėjo jam nustumti kopėčias. Tad šiam įsitvėrus į kopėčias, laikytis vandens paviršiuje buvo lengviau. Netrukus į įvykio vietą atskubėję policijos pareigūnai traškančiu ledu judėjo link vyro ir numetė jam virvę.

Trečiadienį apie 12 val. Utenos r., Sudeikių sen., Alaušų k., Alaušo ežere įlūžo ir skendo vyras, pranešė skubiosios pagalbos tarnybos. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus specialistas Lukas Matuškevičius ir vyriausiasis patrulis Jokūbas Kuzma nedelsdami reagavo į pagalbos šauksmą. Atvykusius į nelaimės vietą pareigūnus pasitiko vyras, kuris nurodė, kad žvejojo kartu su kaimynu ir šis įlūžo. Vyras bandė gelbėti 1958 m. gimusį kaimyną, tačiau nepavyko.

Klaipėdoje žuvo iš Telšių apskrities stintų gaudyti atvykęs meškeriotojas. Dėl neaiškių priežasčių vėlyvą naktį ant kranto sėdėjęs vyras įkrito į vandenį. Nors jį ištraukė bei gaivino ne tik šalia buvę kiti meškeriotojai, bet ir medikai, žvejo gyvybės išgelbėti nepavyko. Nuotrauka, kurioje matomi žvejai bandantys atgaivinti į Marių vandenį įkritusį kolegą, meškeriotojai dalinasi socialiniuose tinkluose.

Aplinkos apsaugos departamento Vilniaus gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai antradienį, tęsdami prevencinę akciją „Lašiša“, Karinių oro pajėgų sraigtasparniu iš oro stebėjo upes, kuriomis į nerštavietes migruoja lašišos ir šlakiai. Patikrinimo metu apžiūrėta Neris nuo Čiobiškio iki santakos su Žeimena ir į Nerį įtekančių upių bei upelių žiotys, kuriose nuo spalio 17 d. mėgėjų žvejyba draudžiama.

5 tūkstančiai aštriašnipių eršketų mažylių pradėjo savo gyvenimo kelionę laisvėje – buvo paleisti į Nerį. Žuvininkystės tarnybos specialistai sako, kad į Raudonąją knygą įrašyta – karališka žuvis, galinti užaugti net iki 400 kilogramų, į Lietuvos upes turėtų grįžti neršti po 20-ies metų. O kol kas Lietuvoje prieš tai įžuvinti aštriašnipiai sėkmingai plaukioja Baltijos jūroje ir nuplaukia net iki Gotlando.

Istorija apie neįtikėtiną penkerių metų berniuko nuotykį. Žvejoti kartu su tėvu besimokantis Jokūbas pačiame sostinės centre, Neries krantinėje, pagavo lašišą, kuri ir svoriu ir dydžiu ne ką mažesnė, nei jis pats. Jau befilmuojant TV3 žinioms, pagavo kiek mažesnį, tačiau retą laimikį – jūrinį upėtakį šlakį. Jokūbo tėtis sako: sūnus net ne lygiaverčiu žvejybos partneriu tapo, bet savo tėtį pranoko. O pats berniukas pagautas žuvis jau ir sunkiai suskaičiuoja.

Jei Lietuvos grybautojai šiemet negali pasigirti baravykų laimikiais, tai meškeriotojai – tikrai nesiskundžia. Žvejai sako, kad šie metai – tikrai dosnūs metrinių ir gerokai virš 10 kg sveriančių laimikių. Tiesa, šiemet lašišautojai turi nepamiršti vienos svarbios taisyklės – rudenio sezono metu pagautų lašišų žvejai valgyti nebegali. Lietuvoje dabar pats rudens lašišų gaudymo sezono įkarštis. Užkietėję meškeriotojai skuba pagauti savo gyvenimo laimikį.

Bendruoju pagalbos numeriu paskambinęs asmuo pranešė, kad Kauno mariose iš valties iškrito žvejys ir jam reikia pagalbos. Į įvykio vietą kartu su pareigūnais nuvyko ir TV3 laidos „Farai“ operatorius.  Deja, prireikė ir visų kitų specialiųjų tarnybų – ugniagesių ir medikų – pagalbos. „Nemuno kitoje pusėje vyras iškrito iš valties ir skęsta, šaukiasi pagalbos“, – perdavė policininkai.  Ant kranto stovintys žvejai šnekėjosi su kažkur tamsoje plūduriuojančiu nelaimėliu.

Dar prieš keletą metų vaikščiodami Palangos tiltu būtumėte prasilenkę su žvejų būriu. Dabar čia jų tik keletas. Vienas tokių – kretingiškis Arvydas, žvejybą Baltijos jūroje nutaręs iškeisti į žvejybą mariose. Jo teigimu, situacija pajūryje žvejams per pastaruosius metus „kardinaliai pasikeitė“. „Niekas nekimba, tik visokie grundulai. Va, keletą valandų stoviu, jų iki dešimt pagavau.

Nors kiekvienas žvejys nori pagauti kuo įspūdingesnį laimikį, kartais žvejybos metu pakanka tiesiog pamatyti didžiulę žuvį ir tai tampa įvykiu, kuris įsimins visą gyvenimą. Tuo įsitikino ir britas Alexas Nelas, žvejojęs netoli Velso krantų. Liepos 17-ąją Velso Pembrukšyro mieste gyvenantis vyras išplaukė žvejoti Kardigano įlankoje, kai staiga pastebėjo neeilinį vaizdą, kuris jį paliko be žado.  „Kas per š****? Čia ryklys!“, – negalėjo patikėti Alexas.

Sučiupę neleistino dydžio karpius žvejojusį vyrą, pareigūnai tokių tolesnių įvykių nesitikėjo. Su galimu brakonieriumi buvęs vyras aplinkosaugininkus puolė įžeidinėti, o bandant jį sulaikyti, su visais rūbais šoko į upę ir išnėręs kitame krante toliau plūdo pareigūnus. Galų gale sučiuptas taip priešinosi, kad net teko panaudoti dujas. Karpiai i ir pasipriešinimas pareigūnams dviems vyrams gali atsieiti ir beveik po 1000 eurų. Aplinkosaugininkai filmuoja galimo brakonieriaus grobį.

Nemuno deltos regioniniame parke masiškai krenta žuvys. Net kelių upių pakrantės tiesiog nusėtos ir ešerių, ir gigantiškų lydekų gaIšenomis. Aplinkosaugininkai sako, kad toks likimas jas ištiko dėl besitęsiančios kaitros – vandenyje nelikus deguonies jos tiesiog uždūsta. Šilutiškis Anatolijus negali patikėti matomu vaizdu. Jo pamėgtoje žvejybos vietoje, netoli Rusnės, pilvais į viršų plūduriuoja šimtai žuvų. „Atvažiavau ryte ir išsigandau. Išlipau iš mašinos – kas čia per kvapas? Nesuprantu.

Alytaus rajone žvejai sugavo karpį milžiną – sveriantį net trisdešimt kilogramų. Tvenkinio savininkas ketina siekti rekordo, tad laimikį pasvėrė, išmatavo ir paleido atgal į tvenkinį. Tiesa, likimą šis karpis bando jau ne pirmą kartą, jis buvo jau kelis sykius pagautas ir paleistas atgal. Milžinas net vardą jau turi – žvejai jį pakrikštijo Muslimuku.

Kauno mariose masiškai gaišta žuvys, jų gaišenomis nusėtos visos pakrantės. Žvejai tokios blogos situacijos sako neregėję, o aplinkosaugininkai nebežino, ko griebtis. Iki šiol nei vandens, nei žuvų tyrImai neatskleidžia žudančios priežasties. Šokiruojantis vaizdas pasitinka prie Kauno marių – čia pakrantės nusėtos žuvų gaišenomis, kai kurios jau gerokai apirusios. „Buvau pirmą kart Lašiniuose, pamačiau karpį negyvą, ir čia ateinam, baisu, kiek karpių pridvėsę“, – kalba žvejys Rytis.

Prie Lietuvos krantų neršti atplaukė pirmosios šiais metais vėjažuvės. Egzotiškai atrodančias, tarsi su snapais žuvis palangiškiai vadina gandriukais. Tiesa, kol kas laimikiai skurdūs, net stiprus vėjas nepadeda vėjažuvių gaudyti. Tačiau užkietėję meškeriotojai žino – dar kelios dienos ir meškerės lūš nuo laimikio. Meškeriotojas Mykolas rodo, kokios egzotiškai atrodančios žuvys jau pasirodė prie Lietuvos krantų. Tai – pirmosios šiais metais vėjažuvės. Dabar jos kimba ties Palangos tiltu.

Šalyje įsibėgėja lydekų žvejybos sezonas. Meškeriotojai jau dvi savaites traukia šias vandens plėšrūnes, o laimikiai pasitaiko tikrai įspūdingi – metro ir didesnės. Tačiau vis daugiau tokių didelių trofėjinių spiningautojai paleidžia atgal į vandenį – populiarėja sąmoningų žvejų principas – „pagavai – paleisk“. Ministerija taip pat sumažino lydekų kvotas – jei anksčiau žvejys galėjo parsinešti namo iki 5, tai dabar tik dvi lydekaites ne mažesnes nei 50 centimetrų.

Itin pavojingos ir retos žuvų rūšies – gėlavandenės rajos – gelbėjimo operacija. 180 kilogramų sveriančią žuvį gyventojai skubėjo gelbėti po to, kai ją pagavo žvejys. Vis tik gyvūnų tyrinėtojai šiuo žvejo laimikiu džiaugiasi – esą tai rodo, kad Kambodžoje tekanti Mekongo upė gali būti namais įvairiausioms žvynuotųjų rūšims. Mat pastaraisiais metais šiame vandens telkinyje dėl užterštumo ir perteklinės žvejybos drastiškai mažėja žuvų populiacija.

Neryje šiemet įsikurs pusantro šimto tūkstančių naujų gyventojų – lašišų. Iš pradžių jos nerš upėje, vėliau išplauks į Baltijos jūrą. Šie lašišų rituoliai ypatingi tuo, kad tai pirmosios į upę paleistos žymėtos lašišos. Lašišas su skiriamuoju ženklu po metų galės gaudyti ir pasilikti sau žvejai mėgėjai, mat nuo šių metų pradžios natūraliai besiveisiančias lašišas gaudyti draudžiama.

Į Lietuvos ežerus išleista paslaptingiausia laikoma žuvis – unguriai. Mokslininkai dar nežino, kiek ilgiausiai šios žuvys gyvena bei kodėl dauguma neršia tik išskirtinėje, krantų neturinčioje Sargaso jūroje. O neiškeliavę atsiduria ir ant lietuvių stalų. Tiesa, gan brangiais unguriais pasimėgauti gali ne kiekvienas. Vandens telkinys netoli Klaipėdos yra vienas iš daugelio, kuriame laikinus namus netrukus ras net 5000 ungurių jauniklių.

Aplinkos apsaugos departamento Utenos gyvosios gamtos apsaugos pareigūnai savaitgalį Mūšėjaus ežere sulaikė asmenį, žvejojusį net 16 statomųjų tinklų. Be to, šis asmuo už tokią veiką sulaikytas jau septintą kartą. Aplinkos apsaugos departamento Utenos gyvosios gamtos apsaugos pareigūnai savaitgalį, vykdydami akciją „Lydeka“, per reidą Anykščių rajono Mūšėjaus ežere vėlyvą vakarą termovizoriumi pastebėjo asmenį, iš medinės valties žvejojantį statomaisiais tinklais.

Kovo 29-osios rytą buvo gautas pranešimas, kad Švenčionių rajone, Labanoro seniūnijoje, Pasiaurės kaime, Vainiūnų ežere įlūžo žmogus. Apie nelaimę pranešė ant ledo buvęs kitas žvejys. Pirmieji į nelaimės vietą atvyko Švenčionių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Švenčionėlių komandos ugniagesiai gelbėtojai. Ugniagesys gelbėtojas Viktoras Januševskis, apsirengęs gelbėjimo liemenę ir prisirišęs gelbėjimo virvę, pasiekė už 250 m nuo kranto įlūžusį vyrą ir numetė jam gelbėjimo ratą.

Klaipėdos molų rekonstrukcija atėmė iš stintautojų laimikį. Apie tai vis garsiau kalba ne tik eiliniai meškeriotojai ar žvejai verslininkai, o ir mokslininkai. Uostininkai atšauna, jog tai netiesa. Vis tik mažas stintų laimikis gerokai kilstelėjo ir šių žuvelių kainas. Klaipėdos turgavietėse kilogramas stintų dabar kainuoja net 11 eurų. Užkietėjusi meškeriotoja Teresė traukia stintą iš Kuršių marių. Vis tik šių žuvelių sezonas šiemet labai vėlyvas, sako moteris.

Ledui sukausčius vandens telkinius dienas ten leidžia poledinės žūklės ir žiemos pramogų mėgėjai. Nors ledo storis daug kur jau siekia virš 10 centimetrų ir atrodo saugus, pavojingų vietų apstu, tad ugniagesiai gelbėtojai įspėja ant ledo elgtis atsargiai. Jiems vien per šį sausį jau teko ištraukti ir 3 nuskendusius žmones. „Tai užsidėsiu, užsidėsiu, reikia pirma galvot, kaip ant ledo užlipti per kur“, – kalba žvejys Arūnas.

Kuršių mariose greitai nebeliks žuvies – taip gąsdina meškeriotojai. Jie piktinasi, kad užuot uždraudęs verslininkams žvejoti mariose, aplinkos ministras ruošia jiems naujas lengvatas. Ministras aiškina, kad bus ir ribojimų, tačiau verslininkų iš marių išvaryti nesirengia. Senovinis stintų žvejybos būdas vadinamas bumbinimu.

Kiekvienas žvejys savo gyvenime pagauna tokią žuvį, kurią vadina savo gyvenimo žuvimi. Kraštietis žvejys Justinas Paulauskas lapkričio mėnesį Kėdainių rajono vandenyse sugavo gyvenimo trofėjų – net 18 kilogramų svėrusį plačiakaktį. Beje, žvejys tikrai turi kuo didžiuotis, mat jo trofėjų sąraše tikrai ne viena galiūnė. Milžinišką žuvį Justinas pagavo visai atsitiktinai dar pirmosiomis lapkričio mėnesio dienomis Kėdainių rajono Mantviliškio tvenkinyje.

Trečiadienį Kaune – nelaimė. Netoli Pažaislio įlūžo ant ledo žvejojęs vyras. Apie 10.27 val. gautas pranešimas, kad Kaune, prie Pažaislio įlūžo žvejys. Nelaimėlis į Kauno marias įlūžo būdamas maždaug 800 metrų nuo kranto. Į įvykio vietą išskubėjo gelbėtojai. Kauno Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovė spaudai tikino, kad šiuo metu ruošiamos gelbėjimo rogės. Šiuo metu ledas Kauno mariose – itin netvirtas. Prisiartinti prie nelaimėlio bandę gelbėtojai lūžta patys.

Uostamiesčio ir Klaipėdos rajono gyventojai varžosi, kas sugaus didesnę lašišą Baltijos jūroje. Jau kelerius metus organizuojamas turnyras šiemet kuklesnis nei įprasta – dėl karantino suvaržymų į Baltijos jūrą gali išplaukti tik su Kuršių mariomis ir jūra besiribojančių savivaldybių gyventojai. Tačiau visus juos nurungė varžybose nė nedalyvavęs Kalotės gyventojas – ant jo kabliuko užkibo net 15 kilogramų sverianti lašiša.

Klaipėdos ir Šilutės rajonuose esančiame Veiviržo ichtiologiniame draustinyje, Šalpės upėje, devynis šlakius tinklais sužvejojusiems vyrams teks atlyginti daugiau kaip 26 tūkst. eurų žalą gamtai.  Pasak Aplinkos apsaugos departamento, 25 metrų ilgio statomaisiais tinklais žvejojusius vyrus praėjusį savaitgalį sulaikė Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspektoriai.

Juoda rugsėjo savaitė Aukštaitijos krašto žvejams. Ežeruose, upėse ir tvenkiniuose nuskendo net 6 patyrę žvejai, dar vieno pražuvėlio narai intensyviai ieško Utenos rajone Tauragnų seniūnijos telkiniuose. Tuo metu iš Noriūnų kaimo, Kupiškio rajone save gali vadinti tikru laimės kūdikiu. Prie Lėvens upės savaitgalį pažvejoti sumanęs vyras įklimpo pelkėje iki pažastų ir daugiau kaip valandą murkdėsi, kol sulaukė pagalbos.

Sugauti įspūdingą laimikį nori kiekvienas žvejybos entuziastas. Tačiau vienam žvejui Jungtinėse Amerikos Valstijose, Aliaskoje, teko ne juokais nusivilti, kai jo laimikis buvo pavogtas tiesiai jam iš po nosies. Žvejys gaudė lašišas, kai nei iš šio, nei iš to iš miško išlindo rudasis lokys. Ant vyro meškerės kabliuko kaip tik buvo pasimovusi žuvis, tad žvejys iškart suprato, kad lokys čia ne šiaip sau ir geriau jau laimikio iš upės netraukti.

Klaipėdos turgavietėje prekeiviai jau siūlo įsigyti pirmųjų stintų. Tiesa, agurku kvepiančios žuvies dar nedaug, tad prekybininkai už kilogramą prašo tiek, kad daliai pirkėjų apetitas kaip mat sumažėja. Kiti perka, kad užtektų nors paskanauti. Žvejai atviri – kvapniosios žuvies kaina kris tik po Kalėdų. Naujojo Klaipėdos turgaus prekeivė Liuda rodo pirmąsias šį sezoną sugautas stintas.

Trys tonos baltųjų amūrų paleista į didžiausią Radviliškio rajone Arimaičių ežerą. Tikimasi, kad dvylika tūkstančių eurų atsiėjusios žuvys atliks tai, ko nesugebėjo technika – ežere išvalys dumblą ir krantuose sužėlusias žoles. Karpinės žuvys didelės, valgomos, bet jas gaudyti laikinai uždrausta. Patys žvejai juokauja, kad rimti karpininkai tokias žuvis, jei ir pagauna, tik nusifotografuoja ir paleidžia.

Australijoje žvejyba vyrui pasibaigė ne itin maloniu laimikiu. Vos patempdamas meškerę, jis pamatė, kad jo pagautą žuvį suvalgė krokodilas, todėl jo naujasis traukiamas laimikis buvo didelis, aštriais dantimis ir piktai nusiteikęs gyvūnas. Pažvelgęs į išnirusį krokodilą vyras bandė jį išlaisvinti, todėl žvejams teko iškentėti, kol gyvūnas plaukiojo aplink jų laivą. Įrašą iš žvejybos stebėkite vaizdo siužete.

Radviliškio rajone, Verdulių kaime, penktadienį sprogus valčiai gelbėtas žvejys, pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD). Kaip BNS sakė PAGD atstovė Sonata Kukienė, plaukiant ežere žvejo valtis pradėjo leisti orą. Ugniagesiai gavo pranešimą, kad Arimaičių ežere sprogo valtis, vyras išplaukė į sąlą, negali grįžti. Vyras rastas ežero saloje, vienas kilometras nuo kranto. PAGD pareigūnai valtimi jį parplukdė į krantą. Medicininės pagalbos vyras atsisakė.

 Druskininkuose žvejys, ieškodamas geros vietos žvejybai, aptiko kraupų radinį – jauno vyro lavoną. Nubrozdintas kūnas gulėjo po tiltu. Vienam žvejui iš Druskininkų geros žvejybos vietos paieška baigėsi dideliu išgąsčiu ir šoku. Druskininkuose po tiltu per Nemuną vyras rado kūną. Jis iškvietė pareigūnus. Netrukus buvo rasti nelaimėlio artimieji, kurie patvirtino, kad tai – 34 metų Druskininkų gyventojo kūnas. Mirtis kol kas labai mįslinga.

Baltijos jūroje pilkieji ruoniai sparčiai nyksta, o prie to prisideda visus rekordus šiemet viršijęs jų žudymas, sako mokslininkai. Kaskart radus nušautą ar nudurtą ruonį, akys krypsta į žvejus, esą Lenkijos žvejai yra neoficialiai prisipažinę, kad ruonius žudo nepasidalydami laimikio. O Lietuvos priekrantės žvejai jau sakosi pavargę nuo kaltinimų ir teigia, kad ruonių sparčiai daugėja.