Kaunui šiemet pirmajam suskubus paskelbti šildymo sezono pabaigą, jo pėdomis netrukus pasekė ir Vilnius. Kaune oficialiai šildymas išjungtas praėjusį ketvirtadienį, Vilniuje – penktadienį. Tiesa, Kaunas patikslino, kad darželiuose, mokyklose ir ligoninėse šildymas bus išjungtas kiek vėliau, t.y. balandžio 14-ąją.
Panevėžyje šildymą išjungti nuspręsta balandžio 13 d., gyvenamuosius namus planuojama nustoti šildyti balandžio 16–17 dienomis. Ikimokyklinių įstaigų šildymo sezono pabaiga bus paskelbta atskiru įsakymu.
Šildymo sezono pabaigą jau paskelbė ir Kėdainiai bei Rokiškis. Balandžio 16 d. šildymą išjungti žada ir Palangos miesto savivaldybė.
Nuspręsti, ar šildymą išjungti, gali ir gyventojai
Portalui Balsas.lt susisiekus su Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija, jos prezidentas Vytautas Stasiūnas teigė, kad oficialių duomenų, kurie Lietuvos miestai jau baigė šildymo sezoną, o kurie dar ne, asociacija dar negavo.
„Visų 50 įmonių – šilumos teikėjų – duomenų neturime, žinome tik tiek, kiek gauname iš spaudos monitoringo. Kaune, Panevėžyje šildymo sezonas jau baigiamas, Klaipėda dar spręs, ar išjungti šildymą, kadangi prie jūros vėjai, ten visą laiką būna šalčiau“, – sakė V. Stasiūnas. Šildymą, jo žiniomis, jau išjungė ir Šiaulių bei Radviliškio miestai.
Pašnekovas taip pat priminė, kad sprendimą šildymą išjungti, ar dar kiek luktelėti, gali priimti ne tik miestų savivaldybės, bet ir patys gyventojai.
„Įstatymas ir kiti teisės aktai reglamentuoja, kad šildymo sezoną rekomenduojama baigti, kai tris paras yra daugiau kaip 10 laipsnių temperatūra, bet konkrečiai apie jo sustabdymą nusprendžia pastatų savininkai. Savivaldybės nurodo baigti šildymo sezoną tik sau pavaldžioms įstaigoms. Jeigu gyventojai nusprendžia, kad jiems šildymas dar reikalingas, jie gali ir neatsijungti. Technologijos jau leidžia gyventojams patiems reguliuotis“, – sakė V. Stasiūnas. Anot jo, visų pastatų įvaduose yra įrengti automatiniai šilumos punktai, todėl kai lauke temperatūra pakyla aukščiau 10 laipsnių, šiluma į radiatorius savaime nebetiekiama.
„Pagal daugiametę patirtį, šildymo sezonas paprastai pradedamas spalio viduryje, o pabaiga būna apie balandžio vidurį“, – atkreipė dėmesį pašnekovas, pridurdamas, kad šiemet ilgiau užsitęsus šalčiams, šildymo sezonas neužsitęsė neįprastai ilgai.
Šilumos teikėjų asociacijos prezidento teigimu, nors šią savaitę naktimis dar žadamas šaltukas, per pastaruosius metus nėra buvę atvejų, kad atjungus mieste centralizuotą šildymą, tektų jį vėl įjungti.
„Nors trečiadienį naktį žada iki 3 laipsnių šalčio, temperatūrą dar palaikys karšto vandens sistemos“, – aiškino pašnekovas.
Kovo šildymo sąskaitos mažesnės už vasario
Šilumos teikėjų asociacijos duomenimis, kovą gyventojų gautos sąskaitos už šildymą buvo kone perpus (40 proc.) mažesnės nei vasario mėnesį. Senos statybos standartiniuose, neatnaujintuose daugiabučiuose, kuriuose gyvena didžioji dalis Lietuvos miestų gyventojų, 1 kv. metrui apšildyti vidutiniškai prireikė 18 kWh šilumos, 60 kv. m. butui – 1080 kWh. Žymiai šaltesnį vasario mėnesį 1 kv. metro apšildymas vidutiniškai pareikalavo 32 kWh šilumos, 60 kv. m. buto – 1920 kWh.
„Didžiausios sąskaitos kovą, kaip ir ankstesniais mėnesiais, teko senų daugiabučių gyventojams miestuose, kuriuose šiluma gaminama iš brangių gamtinių dujų. Tarp šios kategorijos vartotojų didžiausi mokesčiai buvo miestuose, kuriuose šilumos kaina – aukščiausia“, – sakė V. Stasiūnas.
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) duomenimis, miestuose, kuriuose gamtinės dujos yra pagrindinis kuras šilumos gamyboje, vidutinė šilumos kaina kovo mėnesį buvo apie 30 ct/kWh. Tarp šių miestų – Prienai, Alytus, Joniškis, Trakai, Druskininkai, Anykščiai, Šalčininkai, Kaunas, Šiauliai, Vilnius, Jonava, Klaipėda, Panevėžys, Marijampolė.
Šių miestų gyventojų mokėjimai už 60 kv. metrų buto ploto šildymą senos statybos standartiniuose daugiabučiuose kovo mėnesį sudarė apie 324 litus. Labai prastos būklės namuose šiluma vidutiniškai kainavo nuo 400 iki 810 litų, o naujos statybos ar atnaujintuose daugiabučiuose – nuo 72 iki 216 litų.
Tuose miestuose, kuriuose vietinis biokuras yra pagrindinis kuras šilumos gamyboje, vidutinė šilumos kaina kovo mėnesį buvo apie 22 ct/kWh. Vidutiniškai tiek moka Tauragės, Radviliškio, Molėtų, Utenos, Širvintų, Raseinių, Ignalinos, Varėnos, Šilalės, Birštono, Mažeikių, Kretingos, Lazdijų, Švenčionių, Kelmės, Šilutės ir Plungės gyventojai. Jų mokėjimai už 60 kv. metrų ploto buto šildymą senos statybos namuose kovą sudarė apie 238 litus, labai prastos būklės namuose – nuo 290 iki 594 litų, o naujai pastatytuose arba modernizuotuose daugiabučiuose – vidutiniškai nuo 53 iki 158 litų.
Anot V. Stasiūno, pagrindiniai būdai, kurie leistų iš esmės mažinti gyventojų išlaidas šilumai, išlieka tie patys: „Privalome siekti, kad brangias gamtines dujas šilumos gamyboje pakeistų dukart pigesnis lietuviškas biokuras. Taip pat būtina modernizuoti senos statybos daugiabučius, kuriuose iššvaistomi didžiuliai kiekiai šilumos.“
