Lietuvos darbo biržos Darbo išteklių vyr. specialistas Gytis Darulis pasakoja, kad šiuo metu ypač daug dėmesio skiriama profesiniam žmonių mokymui, ir ne tik jaunimo.
„Skatinam ir jaunesnius, ir tuos, kuriems yra virš 50 metų. Svarbu, kad nebijotų ir persiorientuotų darbo rinkoje. Anksčiau buvo trūkumas žmonių su aukštuoju išsilavinimu, tačiau pastaraisiais metais pastebime, kad trūksta ir statybininkų, ir kitokio pobūdžio profesijų. Dabar atsiranda tas poreikis kvalifikuotos darbo jėgos, tų darbininkiškų profesijų“, – sako G. Darulis.
Didžiausios įsidarbinimo galimybės – nuo statybininko iki gydytojo
Lietuvos darbo biržos duomenimis, šiais metais reikalingiausi bus reklamos ir rinkodaros, informacinių technologijų srities, pardavimo specialistai bei gydytojai ir slaugos specialistai. Tačiau augantis kvalifikuotų darbininkų poreikis privers susimąstyti ir apie kepėjo, konditerio, virėjo, statybininko, kailininko, kepurininko, siuvėjo bei sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojų profesijas.
Anot G. Darulio, jau keli metai bandoma sulaužyti stereotipą, kad profesinis mokymas nėra toks patrauklus kaip aukštasis.
„Aš ir kažkada panašiai galvojau, tačiau susipažinęs su mokymo programom supratau, kad jos tikrai įdomios ir tiesiog visuomenei reikia pakeisti požiūrį. Net į kažikuriuos atlyginimus pažiūrėjus, gali pamatyti, kad tam tikrose firmose suvirintojai uždirba daugiau nei vidutiniškai. Ir tendencija yra ta, kad būtent kvalifikuoti darbuotojai tikrai nemažai uždirba. Jaučiamas atotrūkis tarp bedarbių ir laisvų vietų “, – sako G. Darulis.
UAB ,,Alliance for Recruitment“ personalo paieškos ir atrankos įmonės Lietuvoje vystymo direktorius Andrius Francas įsitikinęs, kad viskas priklausys nuo to, kaip patys matys kelią, kuriuo gali eiti baigę profesinę mokyklą. „Jei galės gauti gerą darbą ir uždirbti pinigų padoriam pragyvenimui tai viskas gerai. Aišku, trūksta automechanikų, amatų specialistų. Pavyzdžiui, siuvėjo specialybė negarantuoja gero atlygio, nes matome, kad siuvimo pramonė išeina iš Lietuvos“, – sako A. Francas.
Profesinės mokyklos stengiasi ruošti jaunimą, kuris sugebėtų naudotis naujausiomis technologijomis. Tai ypač aktualu įmonėms vis daugiau investuojant į inovacijas.
„Prieš kelis metus dar gatves šluodavo žmonės, dabar su traktoriuku pravažiuoja, per tą patį laiką ir pigiau. Tad automatizacija yra pramonės dalis“, – komentuoja G. Darulis.
Pašnekovas taip pat pamini, kad nors kai kurių profesijų ir paruošta nemažai, pavyzdžiui virėjų, bet siūlomų darbo vietų yra dar daugiau, dėl to vis tiek jaučiamas šios specialybės trūkumas.
Pramoninkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis taip pat atskleidžia, kad didžiausia problema įmonėms – kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas. Vienas iš būdų su tuo kovoti – atlyginimų kėlimas, taip būtų motyvacija žmonėms likti savo darbo vietose.
„Visą laiką yra galimybės didinti algą. Pirmiausia tai galima daryti vidinės savikainos sąskaita, jei neužtenka to, tada kainų didinimu, reikia konkuruoti su kitomis kainomis. Kas prasidėjo 2015 metais ir toliau tęsis 2016 metais. Įmonės augina žmonių kvalifikaciją mokymais, taip pat investuoja į technologijas norint pasiekti didesnį laiko ir gamybinį efektyvumą“, – pasakojo R. Dargis.
Lietuvos skaudulys – ilgalaikiai bedarbiai
Jaunimo garantinė iniciatyva, Europos Sąjungos projektas, kiekvienam užsiregistravusiam jaunuoliui įpareigoja per 4 mėnesius pateikti pasiūlymą dirbti, atlikti praktiką ar grįžti mokytis. Tačiau tokios iniciatyvos ilgalaikiams bedarbiams nėra. Lietuvos darbo biržos atstovas pasakoja, kad būtent apie tai ir yra šiuo metu plačiai diskutuojama. Tuo tarpu A. Francas įsitikinęs, kad tokie žmonės, kurie vienaip ar kitaip nenori dirbti, niekada ir nedirbs.
„Tokie žmonės galbūt užsiima tam tikra šešėline veikla ar važinėja į užsienį ir užsiregistravo tik tam, kad gautų socialines garantijas ir medicininį draudimą. Tą nedarbą valstybė pasižiūrėjus galėtų sumažinti. Žmonės turėtų mokėti už sveikatos draudimą arba pradėti dirbti“, – svarsto A. Francas.
Pašnekovas teigia, kad neskaičiuojant į bendrą statistiką šių žmonių, kurie niekada nedirbo ir neplanuoja dirbti, realus nedarbas būtų žymiai mažesnis.
Norima pritraukti darbuotojų iš užsienio
Specialistai mano, kad vienas efektyviausių būdų, kaip galima kovoti su kvalifikuotų darbuotojų trūkumu, darbo jėgos pritraukimas iš kitų šalių. Daugiausia žvelgiama į Baltarusiją ir Rusiją. Per 2015 metus Lietuvos darbo birža išdavė 6873 leidimus dirbti užsieniečiams mūsų šalyje. Palyginus su 2014 metais, buvo išduota 1,3 karto daugiau leidimų. Leidimai dirbti Lietuvoje buvo išduoti užsieniečiams iš 40 šalių. Didžioji leidimų dirbti dalis buvo išduota Ukrainos piliečiams, kurie sudaro 64 proc. visų leidimų dirbti Lietuvos Respublikoje, Baltarusijos piliečiams – 25 proc., Moldovos piliečiams – 4 proc. bei Rusijos Federacijos piliečiams – 2 proc.. Pasak G. Darulio, daugiausia jų – tolimųjų reisų vairuotojai, taip pat nemažai statybininkų. Vis dėlto, užsieniečių atvykimo tvarka vis dar nėra pakankamai paprasta, nes pažvelgus į praeitų metų rezultatus matyti, kad praradome žymiai daugiau žmonių nei atvyko.
„Dėl to matome kaimų nykimą, nes didžiosios kompanijos koncentruojasi didesniuose miestuose, tad kaime žmonės nebėra ką veikti ir jie emigruoja. Reikalinga regionų politika, kuri apibrėžtų ties kuriais regionais mes susitelkiame ir ką turime daryti, kad nedarbas sumažėtų. Nes vis tiek kompanijos steigiasi ten kur yra daug žmonių, nuvaryti juos į provinciją būtų sudėtinga“, – sako A. Francas.
Pasak jo, vienintelis kelias Lietuvai, norint padidinti kvalifikuotą darbo jėgą, sutarti su viena konkrečia šalimi, iš kurios mes maloniai priimtume užsieniečius ir duotume jiems leidimus gyventi bei dirbti.
„Neturi būti apribojimų visai. Lenkai ir ukrainiečiai yra pavyzdys ir turi sudarę tokią sutartį. Mes vis dar kažko bijom, kad atvažiuos milijonai žmonių, bet taip tikrai nebūtų. Vienintelis kriterijus, kurį reikėtų tikrinti, tai ar atvykėliai neturi sąsajų su teroristinėmis organizacijomis ar kitų šalių specifinėmis saugumo tarnybomis. Tai turėtų būti vienintelis apribojimas, nes pas mus darbuotojų mažėja. Mūsų ekonomika negali augti, nes mažėja darbo jėgos ir kvalifikuotų darbuotojų, gamyklos negali pagaminti daugiau produktų. Mums reikia daugiau darbo jėgos ir ją reikia iš kažkur atsivežti, o tą padaryti lengviausia su viena iš dviejų šalių: Baltarusija ar Ukraina“, – komentuoja A. Francas.
R. Dargis taip pat įsitikinęs, kad emigracinė politika, vienas svarbiausių sprendimų, kurį turi pergalvoti valdžia per 2016 metus. „Reikėtų, kad atvažiavę žmonės, papildytų tuos regionus iš kurių išvažiavo. Svarbu reemigracija. Tada tuose miestuose atsirastų daugiau investicijų, kvalifikuotų darbuotojų. O tada būtų opcija išvykusiems grįžti ir dirbti. Baltarusiams ir ukrainiečiams galėtume leisti atvykti ir dirbti prioriteto tvarka“, – sako pramonininkų konfederacijos prezidentas.
Jis mano, kad nedarbo lygis gali mažėti tik iki tam tikros ribos. „Jau šiandien sakoma kas tikrai nori turėti darbą ir augti, ir kvalifikuotai daryti savo darbą, tikrai turi galimybes Lietuvoje. Sunkiai tikiu, kad mes pasieksim tuos 4 proc. bedarbystės. Manau, kad artėjam prie jos bet sustosim ties 7–8 proc., ką jau esam pasiekę“, – sako jis.
Lietuvos darbo biržai apklausė 4 tūkst. įmonių, kuriose dirba 250 tūkst. dirbančiųjų. Darbdavių apklausa rodo, kad įmonių veiklos perspektyvas 2016 metais jie vertina pakankamai teigiamai. 28 proc. apklaustų darbdavių pažymi, kad įmonės apyvarta ir investicijos į įrengimus bei technologijas didės, 68 proc. pokyčių šiose srityse nenumato, 4 proc. mano, kad apyvarta ir investicijos mažės. Darbo užmokesčio augimą savo atstovaujamose įmonėse numato 35 proc. apklaustų darbdavių, mažėjimą – tik 0,8 proc. apklaustųjų.
Kvalifikuotos darbo jėgos emigracija ir struktūrinis nedarbas pastaraisiais metais buvo pagrindiniai iššūkiai Lietuvos darbo rinkai. Šie iššūkiai liks aktualūs ir šiais metais. Net 46 proc. apklaustų darbdavių susiduria su kvalifikuotų darbuotojų trūkumu. Prognozuojama, kad vidutinis metinis registruotų bedarbių skaičius sumažės 4 proc. ir sieks 151–153 tūkstančius.
76 proc. visų darbo pasiūlymų bus skirti kvalifikuotai darbo jėgai, tai yra 1 proc. punktu daugiau nei 2015 metais. Nekvalifikuotos darbo jėgos paklausa mažės.
Mažiausias įsidarbinimo galimybes apskaitos ir buhalterijos tarnautojai, administravimo ir vykdomieji sekretoriai, teisininkai, pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojai (ypač kūno kultūros, dailės ir įvairių kalbų), ekonomistai, lengvųjų automobilių ir furgonų vairuotojai, dažytojai ir giminiškų profesijų darbininkai, variklinių transporto priemonių mechanikai ir taisytojai, kirpėjai, kosmetikai ir giminiškų profesijų darbuotojai, judamųjų žemės ir miškų ūkio įrenginių operatoriai. Statistikos departamento atliktu tyrimu ir apklausus pačius gyventojus matyti, kad visose amžiaus grupėse apie 40 proc. apklaustųjų mano, kad nedarbo situacija nekis.
Šiuo metu nedarbo lygis Lietuvoje 9,4 proc. ir neviršija Europos Sąjungos vidurkio.
