kvalifikuoti darbuotojai

Daugiau nei trečdalis Lietuvos verslininkų ne tik susiduria su kvalifikuotų darbuotojų trūkumu, bet šią problemą mato ir kaip rimtą grėsmę verslui. Kaip rodo „Citadele“ banko inicijuotas tyrimas „Verslo kliūčių žemėlapis“, sudėtingiausia situacija fiksuojama Vilniaus, Klaipėdos ir Utenos regionuose.

Kol vieniems specialistams šie metai nusimato itin geri – gausybė pasiūlymų dirbti, kitiems teks arba keisti specialybę, arba pasinerti į sunkias darbų paieškas. Lietuvos darbo birža pateikė 2018 metų darbo rinkos apžvalgą.

Apie ketinimus investuoti į naują gamyklą Kaune paskelbusi Vokietijos automobilių dalių pramonės milžinės „Continental“ atstovai domėjosi kauniečių tolerancija užsieniečiams bei vaikų darželių situacija regione, sako buvęs ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius, dalyvavęs derybose su Vokietijos investuotojais.

Darbo rinkoje įtampa nenuslūgsta. Emigracijai nemažėjant Lietuvos įmonių vadovai perspėja, kad jau dabar susiduria su darbuotojų trūkumu, o ateityje tai stabdys įmonės plėtrą. Tiesa, tuo pačiu kai kurie spręsdami šią problemą ruošiasi kelti atlyginimus. Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) kas ketvirtį atlieka ir pristato aukščiausio lygio 120 Lietuvos įmonių vadovų nuomonių ir prognozių apklausos analizę – Pramonės lūkesčių indeksą. Iš rezultatų matyti, kad 57 proc.

Augti eksponentiniu, staigiu, tempu – veikiausiai kiekvieno jauno ambicijų turinčio verslininko svajonė, kurią įgyvendinus pavyktų uždirbti didelius pinigus. Lietuvoje gana daug įmonių vadovų suvokia inovacijų svarbą tolesnei verslo plėtrai ir beveik du trečdaliai visų įmonių šiais metais planuoja diegti inovacijas. Tokias inovacijas ketinančių diegti Lietuvos įmonių dalis yra netgi didesnė negu Latvijoje ar Estijoje, nors pagal bendrovių skiriamas investicijas nusileidžiame kaimynėms.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekspertai apsilankę Lietuvoje negailėjo perspėjimų – ekonomika auga lėčiau nei galėtų, nedarbas yra didžiulis, o spartus atlyginimų augimas pakenktų. Visgi Lietuvos ekonomistai problemas įžvelgia kitur. Viena pagrindinių problemų, kurią nurodė TVF – realaus ir potencialaus BVP skirtumas (1,5–3 proc.). Tai reiškia, kad mūsų ekonomika galėtų augti daug sparčiau, o pasak TVF tam įtaką turi ir didžiulis nedarbas Lietuvoje.

Po neplanuotų geopolitinių pasikeitimų kaimyninėse rinkose eksportuojančios Lietuvos įmonės gana sklandžiai pakeitė eksporto kryptis ir stabilizavo padėtį, praradimus pakeisdamos naujose rinkose išaugusiais pardavimų rodikliais. Ko išmoko Lietuvos verslas ir kokią pamoką apie ateities darbo rinką gavo darbuotojai – apie tai su į Lietuvą grįžusiais pasaulio lietuviais kalbėjosi Robertas Dargis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas.

Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime verslininkai rinkosi diskusijai kur link žengia verslas ir kaip paskatinti jaunuolius grįžti ir kurti vertę Lietuvoje. Tiek jaunieji, tiek ilgą patirtį sukaupę verslininkai pabrėžė, kad būtent patys darbuotojai renkasi įmones, o atlyginimas nėra pirmumo klausimas. „Lietuvos energijos” generalinis direktorius Dalius Misiūnas išskyrė, kad žmonių talentas yra likvidi prekė ir viskas priklauso nuo žmogaus požiūrio platumo.

Nors šalyje nedarbas mažėja, o darbo pasiūlymų gausėja, neatsiranda tokių specialistų, kurie galėtų šias laisvas vietas užpildyti. Kvalifikuotos darbo jėgos emigracija kelia problemų ne tik darbdaviams, bet ir šalies ekonomikai. Lietuvos darbo biržos Darbo išteklių vyr. specialistas Gytis Darulis pasakoja, kad šiuo metu ypač daug dėmesio skiriama profesiniam žmonių mokymui, ir ne tik jaunimo. „Skatinam ir jaunesnius, ir tuos, kuriems yra virš 50 metų.

2016 m. užsienio investuotojų pasitikėjimas Lietuvos ekonomika pirmąjį metų ketvirtį toliau kilo ir viršijo praėjusių metų pabaigoje pasiektą rekordą. Teigiamus didžiausių investuotojų Lietuvoje lūkesčius labiausiai skatina puikūs įmonių veiklos rodikliai. 98 proc. įmonių vadovų tikisi, kad augs ne tik jų įmonių pelningumas, bet ir paklausa produkcijai bei paslaugoms. Nei viena iš apklaustų įmonių neketina mažinti eksporto apimčių, beveik kas antras (45 proc.

Valstybės valdomų energetikos įmonių vadovų atlyginimai atitinka rinkos sąlygas ir nėra per dideli, sako energetikos ministras Arvydas Sekmokas. Ketvirtadienį interviu „Žinių radijui“ A. Sekmokas teigė, kad įmonių vadovų atlyginimai turi priklausyti nuo įmonių pobūdžio, veiklos. Ministras atmetė teiginius, esą valstybinių įmonių vadovų atlyginimai yra didesni už valstybės. „Tačiau kartu šitie atlyginimai turi būti palyginami rinkos sąlygomis, nes prarastume kvalifikuotus vadovus.