.jpg)
„Lietuvos energijos” generalinis direktorius Dalius Misiūnas išskyrė, kad žmonių talentas yra likvidi prekė ir viskas priklauso nuo žmogaus požiūrio platumo. Darbo reikia įdėti darbdaviams norint tuos žmones išlaikyti ir sukurti prasmę darbo vietoje.
„Žmonės patys renkasi, kuriose įmonėse išnaudoti savo potencialą. Anksčiau žmogus būdavo dėkingas, kad jį priėmė į darbą, o dabar vidutiniškai 3 metus išdirba įmonėje ir reikia suprasti, kad ne jis, o tu turi būti geras vadovas, jog jis norėtų pasilikti. (...) Vadovauju valstybės valdomai įmonei, kurioje neturim prabangos mokėti didelius atlyginimus. Šiuo metu jau patys žmonės iš užsienio kreipiasi kaip galėtų įsidarbinti, prisidėti prie įmonės. Atlyginimas svarbus tik per galimybių prizmę. Pirmiausia yra prasmė, antra – tavęs įvertinimas, trečia – rezultatas, ketvirta – turimas lankstumas. Pirmiausia parodai, kad darbo vietoje žmogus turės prasmę, o atlyginimas bus šalia, kuris leis socialiai gyventi. Bet tai nėra pagrindinis variklis“, - pasakojo D. Misiūnas.
Dirbti už minimalų atlyginimą – tik pradžioje
Kalbėtojai remdamiesi apklausomis ir Davoso metu vykusiomis diskusijomis, kad darbdaviams šiais laikais yra svarbiau pasiūlyti prasmės jausmą ir sprendimų priėmimo autonomiją, o ne mokėti didžiulį atlyginimą. Jo reikšmė – mažesnė.
Buvęs Ukrainos Ekonomikos ministras ir investuotojas Aivaras Abromavičius teigė, kad valstybinės įmonės dėl protingų žmonių turės konkuruoti su privačiu sektorių, o privačių sektorių vadovai turės atsižvelgti būtent į trijų dalykų užtikrinimą – prasmės, sprendimų priėmimo laisvės ir mokėti ne minimalų atlyginimą.
„Nors visi pradėjo nuo minimalaus atlyginimo. Bet visi turi būti motyvuoti. Pagal pasaulinę ekonominę apklausą, tokie motyvaciniai dalykai, jog tavo vadovas pagiria tavo darbą, kiti darbuotojai gerbia vienas kitą yra daug aukščiau. Atlyginimo dydis yra septintoje vietoje“, - sako A. Abromavičius.
UAB „Arginta Engineering“ direktorius Tomas Jaskelevičius teigia, kad didžioji dalis įmonių Lietuvoje vis dar gyvena senais įpročiais ir tik mąstymu kaip mokėti minimalų mėnesio atlyginimą (MMA). Pasak jo, pažvelgus į tai, kaip gali kilti darbo efektyvumas, kol pasieks Europos vidurkį, matyti, kad atlyginimai gali kilti dar du – tris kartus.
„Su tais pačiais darbuotojais įmonėse galime daug daugiau sukurti, pagaminti 3-4 kartus daugiau. O pasaulinė rinka neišsemiama. Europos rinka yra 650 mlrd. dolerių, tad parduoti tikrai yra kur. Lietuvoje tikrai turime geras galimybes“, - teigia T. Jaskelevičius.
Pasak jo, MMA darbdaviai moka tik dėl to, kad vokelyje galėtų sumokėti daugiau ir nuslėpti mokesčius.
„Šiai dienai, kai kovoji dėl kvalifikuotų darbuotojų apie MMA negali nė kalbėti. Žinoma, regionuose yra problemų. Tačiau Lietuvoje darbo vietų motyvuotiems žmonėms yra daugiau nei pačių motyvuotų žmonių“, - mano T. Jaskelevičius.
AB „Grigeo Grigiškės“ prezidentas Gintautas Pangonis pridėjo, kad reikia stengtis, jog našumas augtų greičiau nei atlyginimai. Be našumo įmonės išsiversti negalės, o tuomet negalės ir kelti atlyginimų.
„Mes nemokame savo įmonėje minimalių atlyginimų, o ir patys žmonės turi rinktis būtent tokias įmones, kuriose gaus daugiau negu minimumą“, - įsitikinęs G. Pangonis.
Diskusijos metu prieita išvados, kad būtent inovatyvios idėjos padės tiek senoms įmonėms išsilaikyti ir pritraukti kvalifikuotų žmonių, tiek jauniesiems verslininkams išsiveržti į priekį.
