Pasaulyje vis garsiau ir daugiau kalbant apie ekologiją neaplenkiama tema – ekologiškos laidotuvės. Nuo paskutinio XX a. pradžios dešimtmečio Didžiojoje Britanijoje jau atsirado beveik 200 tokių kapinių. Ekologiškesnį laidojimą propaguoja ir vokiečiai, šveicarai bei prancūzai. Tuo metu mūsų šalyje tą norėję įvesti lietuviai pastebi, kad nors toks laidojimas net pigesnis, tam dar reikia nemažai laiko – baiminamasi, ką pagalvos kaimynai ir artimieji.
Nesulaukė paklausos
„Bandėme į rinką įvesti ekologiškus karstus iš pintų vytelių, taip pat medžio pluošto kartoninius ir juos pasiūlyti žmonėms, bet nepasiteisino nei vieni, nei kiti“, – lrt.lt pasakojo laidojimo namų „Nutrūkusi styga“ komercijos direktorius Žilvinas Tumosa. Pasak jo, kol kas lietuviai į visa tai žiūri skeptiškai – renkasi medinius karstus.
Tąsyk nepadėjo nei kaina – ekologiški karstai buvo siūlomi už 250-280 Lt – nuo pigiausio medinio karsto jie buvo pigesni du kartus. „Mes siūlėme [ekologiškus karstus], buvo įdėti skelbimai interneto puslapyje, tačiau, kai į metus nuperka, tarkime, vieną, tai nėra praktiška tokį dalyką laikyti – užima vietą. Žmonėms [kai pasiūlydavai tokį karstą] būdavo įdomu, žiūrėdavo, bet mūsų žmonės daugiau žiūri kitų nuomonės – ką žmonės, kaimynai pasakys“, – dėstė Ž. Tumosa.
Visai kita situacija užsienyje. Anot Ž. Tumosos, kaimyninėje Lenkijoje ekologiški karstai dažniausiai naudojami kremacijai. Pasiūlius tą Lietuvoje, pasak pašnekovo, susidomėjimo taip pat nebuvo sulaukta.
Norėjo pradėti gamybą Lietuvoje
Stebint užsienio patirtį ir esamą situaciją ekologiškų karstų gamyba turėjo startuoti ir Lietuvoje. Visgi, kaip lrt.lt kalbėjo šį verslą mūsų šalyje norėjęs išvystyti Andrius Šidlauskas, tam pritrūko didelės paklausos ir pagaminti tokius karstus būtų brangiau negu importuoti iš užsienio. „Bandėme juos įvesti į rinką, susiorganizuoti gamybą ir žiūrėti paklausą. Tačiau kaina panašėjo į pačius pigiausius karstus, tai ir nutilome.
Anglijoje pigiausi karstai yra kur kas brangesni, tai ten į rinką dar gali pasiūlyti, o pas mus reikėtų užsakyti labai didelius kiekius, kad galėtum konkuruoti“, – paaiškino A. Šidlauskas.
Kaip jis pats teigė, ekologiškų karstų į rinką įvedimas būtų realaesnis, jeigu tokie karstai būtų skirti gyvūnams. Tačiau A. Šidlauskas skuba pridurti: „Toks įvedimas [gyvūnams skirtų karstų] būtų nelegalus, mat nėra gyvūnams skirtų kapinių. Kiek žinau, šnekėjo apie gyvūnų kapines Klaipėdoje, bet taip niekur ir neatsirado. Kiek žinome, laidoja [Vilniuje] prie TV bokšto pievutėje“.
Lietuvoje draustų teisės aktai
Ekologiškas laidojimas remiasi ne tik ekologiškais karstais, bet ir pačiu laidojimu – tokių laidotuvių šalininkai karstus į žemę įleidžia tik 45-60 cm gyliu, mat taip esą greitėja puvimo procesas. Visgi, Klaipėdos miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus Kapinių priežiūros poskyrio vedėja Zina Stankienė skuba pridurti – teisės aktuose numatyta, kad Lietuvoje kapo duobė turi būti dviejų metrų gylio.
„Žinote, lietuvių laidojimo tradicijos turi tam tikrą atspalvį – pastatyti paminklą, gėlyčių atnešti, pasodinti. Tai tą mes matome kas dieną ir niekam nedraudžiama palikti kapavietę, kad būtų idetifikaciniai ženklai ir ją kažkaip kitaip prižiūrėti, ne tradiciškai, kaip matome šiandien.
Nenorėčiau prognozuoti, ar tikrai būtų taip, kad iš tikrųjų pažiūrėjus užsienio filmus, kad yra tokios kapinės. Nežinau, ar jos prigytų Lietuvoje – tai labai jautrus klausimas“, – prognozuoti nedrįso Z. Stankienė.
„Užsienyje kitaip į viską žiūri žmonės, o pas mus vis dar miršta senesnioji karta, kuriems yra svarbu laidotuvės. Jeigu tave palaidos kartoniniame karste, tai čia yra išniekinimas, siaubų siaubas... Nemanau, kad Lietuva dar pribrendusi tokiems dalykams“, – pridūrė A. Šidlauskas.
Ž. Tumosos įsitikinimu, kartais tas pats produktas gali visiškai būti neperkamas, tačiau praėjus metams – dviems tas pats produktas gali būti paklausiausias. „Manau, po kiek laiko vėl reikės pabandyti pasiūlyti naujus karstus“, – pokalbį baigė Ž. Tumosa.
Vytenis RADŽIŪNAS
