Tiesa, dar praėjusių metų pavasarį kuro kainos visame pasaulyje buvo pasiekusios bene istorines žemumas. Tačiau, pasauliui iš lėto grįžtant į įprastas vėžes, ta pačia kryptimi juda ir kuro kainos, sako specialistai.
Labiausiai brango benzinas
Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinės sistemos portalo duomenimis, šį mėnesį litras dyzelino Lietuvos degalinėse kainuoja apytiksliai 1,17 euro, kai dar šių metų pradžioje litras dyzelinio kuro kainavo kiek daugiau nei 1 eurą – 1,001 euro, o prieš pandemiją – 1,15 euro.
Nuo šių metų pradžios degalinių švieslentėse bene labiausiai pasikeitė benzino kainos. Dabar už litrą jo vairuotojai moka maždaug 1,28 euro, kai dar šių metų pradžioje litras benzino kainavo 1,08 euro, o 2020-ųjų sausį – 1,21 euro.
Dujų kaina per pandemiją ir karantinus Lietuvoje svyravo daugmaž tose pačiose ribose. Vis dėlto jei dabar litras suskystintų automobilinių dujų atsieina apie 0,59 euro, metų pradžioje jos taip pat, kaip ir kitos kuro rūšys, kainavo mažiau – maždaug 0,52 euro.
Kainos stabilizuosis
Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos (LNPPĮA) prezidentas Emilis Cicėnas atkreipia dėmesį, kad esminės kuro kainų augimą Lietuvoje lėmusios priežastys buvo pasaulinio lygio.
„Kainų augimą sąlygojo didėjantis žaliavinės naftos poreikis pasaulyje, taip pat gamybos mąsto ir apimčių didėjimo inertiškumas. Tai ir yra pagrindinės priežastys, lėmusios galutinio produkto kainų augimą degalinėse“, – sako E. Cicėnas.
Tiesa, jis taip pat prideda, kad nors kainos šiuo metu ir išaugusios, artimiausiu metu jos, tikėtina, daugiau nebekils ir per vasarą stabilizuosis.
„Praeitą savaitę OPEC (naftą eksportuojančias valstybes jungianti tarptautinė organizacija – aut. past.) šalys susitarė dėl naftos gavybos apimčių didinimo pradedant rugpjūčio mėnesiu.
Pasaulinėse rinkose didėjant žaliavinės naftos pasiūlai, taip pat didėjant naftos perdirbimo (naftos produktų gamybos) apimtims, tikėtina, kad ilgainiui ir mažmeninėje rinkoje degalų kainos turėtų stabilizuotis“, – paaiškina LNPPĮA prezidentas.
Pasikeitė paklausa
„INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė primena, kad kuro kaina galutiniam vartotojui turi keletą sluoksnių – pirmas yra žaliavinė nafta, o kitas yra naftos perdirbimo rinkoje situacija, kurios maržos taip pat šiemet didėjo, palyginti su pernai, ir tai atliepė kuro kainoms degalinėse.
„Ir, aišku, kad prasidėjus toms mūsų kasdienėms kelionėms, paklausa atsigavo ir paveikė kainas“, – sako I. Genytė-Pikčienė.
„Prisiminkime, kad pernai stebėjome žaliavinės naftos kainų žemumas tiek pavasarį, tiek prieš metus. Jos buvo nukritusios jau iki istorinių žemumų per kelis pastaruosius dešimtmečius ir taip atsitiko dėl OPEC veiksmų ir negebėjimo susitarti dėl naftos gavybos apimčių, taip pat dėl labai stipriai nukritusios paklausos naftai, ką lėmė pandemijos aplinkybės.
Šiemet jau stebime visiškai priešingą scenarijų – atsiradus vakcinoms ir įsibėgėjus vakcinavimo procesams, viso pasaulio ekonomika sparčiai atsistatinėja ir natūralu, kad, atsigaunant tiek pramonei, tiek gavybai, gamybai ir transportui, paklausa naftai ir degalams ženkliai šoktelėjo“, – primena I. Genytė-Pikčienė.
Pasiteiravus, kiek dar, tikėtina, galėtų brangti kuras, I. Genytė-Pikčienė sako, kad sąlygas iš esmės diktuos žaliavinės naftos gavybos kainos.
„Žaliavinė naftos kaina jau daugmaž stabilizavosi, bet mažmeninė kaina dar gali šiek tiek koreguotis, nes vis tiek, kelionė nuo žaliavos iki galutinio vartotojo yra ilgesnė.
Tad daug kas priklausys ir nuo tarpinių grandžių šioje tiekimo grandinėje situacijos, ir nuo rezervų, kai jie baigsis ir pan.“ – sako ekonomistė.
