Pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje pirmą kartą registruota per 65 tūkst. naudotų lengvųjų automobilių – 9,1 proc., arba 6,5 tūkst. automobilių mažiau nei ankstesniais metais.
Tačiau naujų automobilių per tą patį laikotarpį padidėjo beveik 11 proc., arba 1,8 tūkst. vienetų – iki 18,6 tūkst., rodo „Regitros“ duomenys.
Tuo metu portalas „Autoplius.lt“ skaičiuoja, kad vidutinė naudoto automobilio rinkos kaina antrąjį šių metų ketvirtį buvo 5,8 tūkst. eurų, tai yra 1,2 tūkst. eurų arba 26 proc. daugiau nei tą patį 2020 m. laikotarpį.
Ir toliau didžiąją dalį mūsų parko sudaro dyzelinu varomos transporto priemonės. Iš 1,58 mln. lengvųjų automobilių Lietuvoje daugiau kaip 68 proc. turi dyzelinius variklius.
Praėjusią savaitę paskelbti planai, kaip bendrai sumažinti mašinų kiekių keliuose ir kaip daugiau gyventojų priversti persėsti į benzininius ar dar mažiau taršius automobilius. Tam pasiekti numatoma labiau apmokestinti automobilių taršą ir padidinti akcizą dyzelinui.
Brangins ir dyzeliną, ir dyzelinius automobilius
Pristatydamas numatomus pokyčius aplinkos ministras Simonas Gentvilas konstatavo, kad, palyginti su kitomis ES šalimis, dyzelinių automobilių Lietuvoje yra didžiausia dalis.
„Matant dyzelino ir benzino taršą reikia konstatuoti pora dalykų. Dyzelino tarša gyvenamajai, miestų erdvei yra iki 10 kartų didesnė azoto oksidais, o kietosiomis dalelėmis – 40 proc.
Jeigu iš esmės norime kalbėti apie miestus be smogo, be smalkių ir be azoto oksidų, turime perorientuoti Lietuvos automobilių parką į benziną“, – komentavo ministras ir pripažino, kad visų lietuvių esą iš karto nesusodinsi nei į viešąjį transportą, nei į elektromobilius.
Taigi, kaip sakė S. Gentvilas, artimiausiu metu gyventojai bus skatinami rinktis bent benzininius automobilius: „Ką mes planuojame daryti, tai 2023 m. suvienodinti dyzelino akcizus su benzino akcizais taip išsiunčiant žinutę, kad dyzelinas yra nepageidaujamas.“
Šiuo metu bešviniam benzinui taikomas akcizas yra 466 eurų už 1 tūkst. litrų, o dyzelinui – 372 eurai už tą patį kiekį. Taigi vien dėl šių akcizų suvienodinimo litras dyzelino pabrangtų 9,4 cento už litrą.
Be planų branginti dyzeliną, Aplinkos ministerija pristatė ir naują Transporto priemonių taršos mokestį, kurį realiai sudarys du: 1) vienkartinis mokestis už automobilio registraciją ir 2) kasmetinis jo naudojimo mokestis.
Šių mokesčių nereikės mokėti už tuos automobilius, kurių tarša yra mažesnė nei 130 g/km CO2. Skaičiuojama, kad minimalus registracijos mokestis bus 115 eurų, o maksimalus – 2258 eurai. Už naudojimąsi transporto priemone reiks mokėti mažiausiai 29 eurus per metus, o daugiausiai – 564 eurus. Kasmet mokestis bus didinamas atsižvelgiant į bendrą kainų augimą Lietuvoje.
Kainos nemažės, nes dyzeliai bus išvežti į rytus
Naudoto transporto pardavėjų asociacijos direktorius Vismantas Baršys skeptiškai vertino valdžios užmojus atpratinti lietuvius nuo dyzelinių automobilių. Jo nuomone, dabar išaugusios automobilių kainos vargiai mažės įvedus naujus mokesčius.
„Kainos yra pakilusios, kadangi nėra automobilių. Nespėja gaminti naujų. Taigi naujų gamyba atsilieka, automatiškai ir naudotų niekas neatiduoda, nes nesėda į naują. Tas vakuumas rinkoje jaučiamas ir tos kainos kilstelėtos į viršų“, – svarstė V. Baršys.
Jo vertinimu, tokia situacija rinkose gali tęstis dar gana ilgai.
„Vienas dalykas, kad bendrai infliacija yra išaugusi – pavyzdžiui, pabrangęs nekilnojamasis turtas, kitos prekės ir paslaugos. Kitas faktorius – rinkoje turėtų atsirasti daug mašinų, kad tos kainos kristų. Bet nelabai yra iš kur atsirasti naujoms mašinoms. Visi gamintojai nespėja gaminti.
Vėlgi neaiški ir pandeminė situacija – daug kas nepriima sprendimo keisti automobilį į naują. Seniausi automobiliai važiuoja į sąvartynus, iškrenta iš rinkos, o naujais rinka taip greitai, kaip anksčiau, nepasipildo“, – komentavo asociacijos vadovas.
Jei dar važiuoja, pataria palūkėti
Paklaustas, ką šiuo metu patartų galimiems pirkėjams, kurie ieško automobilio, V. Baršys atsakė paprastai: jeigu automobilis senas, bet nesugriuvo, tai laukti.
„O jeigu griūna, bandyti pirkti iš to, kas yra, nes laukimas kainų nesumažins. Kiek turime ilgametės patirties, greito poslinkio rinkoje tikrai nesimato. Nėra matyti, kad iš kažkur plūsteltų tų mašinų ir kainos kristų“, – pripažino pašnekovas.
Jis gana skeptiškai vertino valdžios planus atpratinti lietuvius važinėti dyzelinėmis mašinomis.
„Dyzeliu, kaip baubu, valdžia seniai bando atgrasyti žmones, nors nauji jie nėra nei tokie taršūs, nei ką. Bet tokia politika yra ir natūralu, kad tas pirkėjas renkasi brangesnį benzininį, už kurį permoka tiek pirkdamas patį kurą, tiek mokėdamas daugiau už automobilį“, – kalbėjo V. Baršys.
Tiesa, jis pripažino, kad dabartinė beveik 70 proc. viso parko sudaranti dyzelinių automobilių dalis Lietuvoje mažės:
„Bet tikrai nebus taip, kad tų „dyzelių“ nebus kur dėti. Trečiųjų šalių pirkėjai tas ekonomiškas mašinas nupirks, o naujas mokestis taršos nesumažins – kiek žmogus važiavo, tiek važiuos. Galbūt taps kažkiek naujesni automobiliai ir savaime mažiau taršesni, jeigu jie palaipsniui keisis.“
Gali dar labiau padidinti kainas
Portalo „Autobilis.lt“ plėtros vadovas Andrius Kilda taip pat pastebėjo, kad dėl karantino metu atidėtų naujų automobilių pirkimo, pratęsiat esamas lizingo sutartis antrinėje rinkoje, automobilių pasiūla gerokai sumažėjo vakaruose.
„Nemažai automobilių antrinei rinkai perkama aukcionuose, taigi sumažėjus pasiūlai, jų kainos pakilo ir ten. Visa tai atsispindi ir Lietuvos automobilių skelbimų portaluose. Stebime apie 30 proc. sumažėjusią automobilių pasiūlą „Autobilis.lt“ ir kituose portaluose“, – pripažino A. Kilda.
Anot jo, dabartinis automobilių apmokestinimas didesnės įtakos automobilių kainoms ar jų pasirinkimui nepadarė.
„Šiuo metu svarstomas modelis, jei nebus palikta spragų, gali greičiau iš apyvartos išstumti senus, taršius, didelius automobilius.
Potencialiai visuomenė turėtų labiau pradėti domėtis, kad ir senesniais, tačiau mažesniais ir mažiau taršiais automobiliais, nes toli gražu ne kiekvienas gali įsigyti 3–7 metų mažiau taršų automobilį. Toks paklausos pakilimas viename segmente, greičiausiai, dar padidins pakilusias kainas“, – svarstė pašnekovas.
Senas kainuos tiek, kiek reiks mokėti mokesčių?
Portalo „Autoplius.lt“ komunikacijos specialistas Gintenis Dauparas pripažino, kad planuojamos mokestinės naujovės gali paveikti naudotų automobilių rinką, kurioje šiuo metu fiksuojamas kainų didėjimas.
„Naudotų automobilių pasiūla iš tiesų yra sumažėjusi todėl kainos padidėjusios. Jos išaugo visose automobilių amžiaus grupėse. Mažiausiai naujausių automobilių, o daugiausiai – seniausių amžiaus grupių“, – nurodė G. Dauparas.
Jo atstovaujamas portalas skaičiuoja, kad automobiliai iki 1 m. per pastaruosius metus brango apie 1 proc. (iki vidutiniškai 32,8 tūkst. eurų), nuo 1 iki 5 m. – 10 proc. (iki 15,5 tūkst. eurų), nuo 6 iki 10 m. – 12 proc. (iki 8 tūkst. eurų), nuo 11 iki 15 metų – irgi 12 proc. (iki 3,6 tūkst. eurų).
Senesnių automobilių vidutinė kaina yra gerokai mažesnė, tačiau per metus ir ji pakilo 24–26 proc.
„Nauji periodiniai mokesčiai turėtų teigiamai paveikti rinką. Teigiamai – turiu omenyje, taip, kaip planuojama. Taršių senų (dažniausiai dyzelinių) automobilių bus bandoma atsisakyti, kai žmonės suvoks, kad per 3–4 metus sumokės tiek pat kiek kainuoja automobilis.
Tuomet bandys jį parduoti. Tokiu atveju nuosekliai didės pasiūla ir kris senų automobilių kainos. Žinoma, tada jau bus sumažėjusi paklausa“, – svarstė pašnekovas.
