Praėjusį kovą už šią paslaugą vidutiniškai Lietuvoje teko mokėti beveik 197 eurus, tačiau balandį duobkasių darbas atpigo iki 189 eurų, rašoma SD pranešime žiniasklaidai.
Kainos krito Kaune
Bendram paslaugos atpigimui didžiausią įtaką turėjo kritusios kainos Kaune. Nuo pernai lapkričio šiame mieste iškasti duobę kapui vidutiniškai atsieidavo 225 eurus, o nuo balandžio – jau 185 eurus.
Užmokestis Kauno duobkasiams per karantiną gerokai lenkė kitų šalies didmiesčių kolegų atlygį. Vilniuje tokia paslauga kainavo beveik 200 eurų, Šiauliuose – 171 eurą, Klaipėdoje – 150 eurų.
Statistikos departamento duomenimis, Panevėžyje iškasti kapo duobę vidutiniškai kainavo 205 eurus. Paslauga buvo pabranginta tik šių metų sausį. Prieš tai kapo duobės iškasimas Panevėžyje kainavo 195 eurus.
Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ teisės ir personalo vadovės Miglės Proškienės teigimu, įmonės teikiamų paslaugų įkainius nustato ir tvirtina miesto taryba. Paskutinį kartą įkainiai buvo keičiami pernai balandį.
„Kapo duobės iškasimo ir užkasimo kainos skiriasi nuo duobės dydžio ir sezono. Žiemos metu kainos būna šiek tiek didesnės, nes išauga duobkasių darbo krūvis“, – aiškino M. Proškienė.
Pasak įmonės atstovės, šaltuoju metų laiku ilgiau užtrunkama kasant įšalusią žemę, taip pat tenka pasitelkti specialią techniką. Išlaidos išauga ir dėl sezoninės darbuotojų aprangos, o įmonės atstovai teigia, kad, jų žiniomis, kapo duobės iškasimo bei užkasimo kainos kituose miestuose yra didesnės nei Kaune.
„Įmonės darbuotojai anksčiau yra atlikę apklausą, kurios metu teiravosi kitų laidojimo paslaugas teikiančių įmonių kainų.
Daugeliu atvejų būdavo įvardijama pradinė bazinė kaina už laidojimo duobės iškasimą ir užkasimą, prie jos vėliau dar prisidėdavo papildomi mokesčiai, pavyzdžiui, už karsto nuleidimą į duobę, už duobės kasimą žiemos metu, už kapo kauburio išlyginimą ir panašiai“, – nurodė M. Proškienė.
Tačiau, pasak M. Proškienės, Kauno miesto kapines prižiūrinčios savivaldybės įmonės įkainiai yra fiksuoti ir jokie papildomi mokesčiai netaikomi: „Mūsų įmonė savo veiklą grindžia skaidrumo bei sąžiningumo principais. Jau daugiau kaip penkerius metus įmonėje neatliekamos grynųjų pinigų operacijos, už teikiamas paslaugas galima atsiskaityti tik banko kortele arba pavedimu.
Taip pat visi įmonės darbuotojai yra įdarbinti pilnu etatu ir turi ne tik visas socialines garantijas, bet ir papildomą draudimą nuo nelaimingų atsitikimų.
Dažnu atveju kituose Lietuvos miestuose laidojimo duobės iškasimo ir užkasimo paslaugas teikia duobkasiai, kurie dirba su verslo liudijimais arba vykdo individualią veiklą. Atsiskaitymas už tokias paslaugas dažniausiai vyksta tik grynaisiais pinigais, kurie galimai ne visada sąžiningai traukiami į apskaitą ir nuo jų nesumokami mokesčiai.“
Nors M. Proškienė teigė, kad pandemija įmonės teikiamų paslaugų įkainiams įtakos neturėjo, privačios bendrovės pripažino, jog pusmetį trukę karantino ribojimai pabrangino ir kai kurias ritualines paslaugas.
Pasak Kaune veikiančios bendrovės „Užuojauta“ direktoriaus Gedimino Galdiko, organizuojant mirusiųjų nuo COVID-19 asmenų laidotuves reikėjo sustiprintų apsaugos priemonių – specialios aprangos, respiratorių. „Tai pridėjo papildomų išlaidų“, – teigė įmonės vadovas.
Ribojamas laidotuvių dalyvių skaičius
Remiantis Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijomis, atsisveikinti su mirusiuoju buvo rekomenduojama tik patiems artimiausiems žmonėms, taip pat teko atsisakyti gedulingų pietų.
Vis dėlto G. Galdikas nepastebėjo, kad dėl karantino ribojimų būtų ypač sumažėjusios laidotuvių išlaidos. „Nors karantinas ir padiktavo pokyčius laidojimo srityje, žmonės nelinkę atsisakyti vienų ar kitų prekių ar paslaugų, nes laidojimo tradicijos įsitvirtinusios ir pandemijos metas dar nespėjo pakeisti įpročių“, – sako ritualines paslaugas teikiančios įmonės vadovas.
Statistikos departamento duomenimis, pernai Lietuvoje mirė 21,3 tūkst. žmonių, arba 2,8 tūkst. daugiau nei užpernai. Daugiausiai mirčių buvo dėl kraujotakos sistemos ligų ir piktybinių navikų.
Per pandemiją Lietuvoje ir visame pasaulyje yra fiksuojamas mirčių perviršis. Pernai Europoje mirė per pusę milijono žmonių daugiau nei įprastai 2016–2020 metais.
Eurostatas skelbia, kad mirčių perteklius prasidėjo pernai pavasarį kilus pirmajai koronaviruso bangai. Blogiausia situacija Europoje buvo pernai lapkritį, kai mirčių perteklius pasiekė 41 proc.
Lietuva pagal mirčių perviršį (77,5 proc.) pernai gruodį buvo atsidūrusi trečioje vietoje Europoje. Statistikos departamento duomenimis, nuo pandemijos pradžios COVID-19 nusinešė daugiau kaip 4,3 tūkst. žmonių gyvybių.
