„Prastovų skaičius tikrai džiugina, nes rodo teigiamus verslo lūkesčius ateičiai: nemažai darbdavių patikėjo valstybės siūloma pagalba ir stengiasi išlaikyti darbuotojus darbui po karantino“, – pranešime sakė Linas Kukuraitis.
Valstybei pažadėjus mokėti subsidijas darbdaviams, karantino metu skelbiantiems darbuotojų prastovas taip išlaikant dalį jų pajamų, iki šiol į prastovas išleista 190 tūkst. darbuotojų, o jų darbdavių skaičius siekia apie 28 tūkst., pranešė ministerija.
Dėl subsidijų 13,8 tūkst. darbuotojų jau kreipėsi beveik 2,5 tūkst. darbdavių. Jie prašymus už kovą gali pateikti iki balandžio pabaigos, vėliau jie turės būti pateikti iki 15-tos mėnesio dienos.
Dėl išmokų savarankiškai dirbantiems iki pirmadienio kreipėsi beveik 38 tūkst. asmenų. „Sodros“ duomenimis, iki antradienio vidurdienio išmokas už pusę kovo mėnesio gavo apie 11,3 tūkst. tokių dirbančiųjų.
Dar apie 50 tūkst. darbuotojų turi nedarbingumą ir gauna ligos išmokas – dėl saviizoliacijos arba dėl mažų vaikų, asmenų su negalia ir senjorų priežiūros.
„Sodros“ duomenimis, nuo kovo 16 dienos iki balandžio 13 dienos į darbą priimta apie 27 tūkst. darbuotojų, o atleista – apie 37 tūkst. Užimtumo tarnyboje įregistruota apie 185 tūkst. bedarbių. Pirmą karantino dieną bedarbių skaičius siekė apie 160 tūkstančių.
Anot ministerijos, bedarbių gretas iš dalies galėjo papildyti iš užsienio grįžę piliečiai, taip pat savarankiškai dirbę asmenys, kurių veikla karantino metu buvo uždrausta arba neįmanoma.
Darbuotojų profesinė sąjunga antradienį teigė sulaukusi prezidento bei socialinės apsaugos ir darbo ministro pritarimo, kad pagalbos priemonės verslui ir darbuotojams tęstųsi bent tris mėnesius pasibaigus karantinui.
Pasak Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkės Ingos Ruginienės, L. Kukuraitis žadėjo, kad Vyriausybė planuoja priimti sprendimą, jog pagalba tęstųsi kurį laiką po karantino.
