Pastaruoju metu Konkurencijos taryba nesismulkina – už neteisėtus susitarimus skaldo brangius antausius ir didžiausioms šalies bendrovėms, ir ištiso sektoriaus įmonėms. Keistas paradoksas: reta nubausta bendrovė pripažįsta padariusi pažeidimą net po galutinių teismų sprendimų.
Šį mėnesį Konkurencijos taryba (KT) už nepagrįstai suvaržytas tiekėjų galimybes išrašė 360 tūkst. litų baudą prekybos tinklui „Iki“ ir už draudžiamą susitarimą bendra suma – daugiau kaip 5 mln. litų – paauklėjo beveik visas Lietuvos kelionių agentūras.
„Dirbame efektyviau, nes mažiau šaudome tuščiais šoviniais“, – suaktyvėjimą paaiškino KT pirmininko pavaduotojas Elonas Šatas.
Anot jo, tarnyba veiklą padarė veiksmingesnę palikdama smulkius skundus ramybėje ir čiupdama nagrinėti rimčiausius konkurencijos iškraipymus. „Dirbame kaip dirbome visą laiką, tik tikslingiau išnaudojame savo jėgas – stengiamės susitelkti į sunkiausius atvejus, darančius didžiausią žalą vartotojui. Mūsų ištekliai riboti, tad taikome prioritetus“, – sakė E. Šatas.
„Už nieką“
Kelionių agentūros per elektroninę pirkimo sistemą buvo susitarusios neskelbti didesnių kaip 3 proc. nuolaidų, ir tai joms kaip reikiant atsirūgo. Štai daugiausia bilietų per „Eturo“ svetainę pardavęs „Megaturas“ turės sumokėti daugiau kaip 2 mln. litų baudą.
„Bet mes nieko nepadarėme. Bauda skirta, galima sakyti, už nieką. Tai lygiai tas pats, kaip aš jums paskambinčiau ir pasakyčiau: sumokėkite du milijonus litų“, – savaitraščiui teigė „Megaturo“ vadovas Eugenijus Morkūnas.
Jis stebėjosi, kad prieš skirdama bauda KT nei įspėjo, nei kaltino. „Neturėjome progos net žodžio ištarti, – pasakojo E. Morkūnas. – Girdėjome, kad kažkas vyksta, bet juk sistema yra „Eturo“, ne mūsų.“
Anot jo, per šią elektroninę prekybos sistemą „Megaturas“ sugeneruodavo nebent 1 proc. veiklos apyvartos. Kaip nurodoma KT nutarime, per „Eturą“ šį įmonė pardavė daugiausia – 109 keliones.
„Vis dėlto viskas pradėta ne nuo to galo – nuo baudos paskelbimo, – skundėsi E. Morkūnas. – Gal Konkurencijos taryba norėjo pasirodyti, kaip gerai dirba ir kad ne už dyką moka atlyginimus. Liūdna, kad taip vyksta Lietuvoje, kur norime, kad visi gyventų geriau.“
Daugiau kaip 107,5 tūkst. litų bauda nubaustos „Kelionių laiko“ direktorė Ilona Jozėnienė pripažino, kad tokia sankcija įmonei yra didelė ir skaudi našta. „Bet tarp mūsų tikrai nebuvo susitarimo, – teigė ji. – Tai buvo sistema, kuria agentūros naudojosi kaip reklamos priemone. Tai įprasta elektroninė pardavimo sistema, kurią nusipirkome, nes buvo patogi ir didino mūsų matomumą.“
Vis dėlto, pasak KT pirmininko pavaduotojo, ne visos kelionių agentūros įsigilino į kaltinimus. „Matyt, įmonės manė, kad pasyviais savo veiksmais nieko blogo nepadarė. Mūsų vertinimu, jos iš principo atsisakė savarankiškai nustatyti kainas ir taip išvengė konkuruoti“, – teigė E. Šatas.
Pasak jo, už bendradarbiavimą įmonės galėjo susimažinti baudas iki 50 proc. „Dabar bendrovės nelabai supranta, už ką buvo nubaustos. Bet mums pradėjus tyrimą, suformulavus pirmines išvadas – vadinamuosius kaltinimus – kiekvienas subjektas būna informuojamas registruotu paštu, – aiškino E. Šatas. – Įmonei gavus tokį kaltinimą suteikiame galimybę informuoti, pateikti savo argumentus, ateiti į posėdį. Šiuo atveju kai kurios agentūros nerūpestingai pažiūrėjo į tyrimą.“
Teismai nepadės
Pagal Konkurencijos įstatymą už draudžiamus susitarimus ūkio subjektams skiriama piniginė bauda sudaro iki 10 proc. bendrųjų metinių pajamų. Tad kelionių agentūros nubaustos ir pagal savo apyvartas, ir pagal dalyvavimo „Eturo“ sistemoje trukmę.
Pačiam „Eturui“ „už pažeidimo pavojingumą“ skirta didžiausia, 20 proc., pajamų dalies suma – 51,1 tūkst. litų. Į draudžiamą susitarimą kelionių agentūras įviliojęs šios įmonės vadovas Paulius Jasaitis susilaikė nuo komentarų savaitraščiui.
Savo ruožtu ir I. Jozėnienė, ir E. Morkūnas bei kitų kelionių agentūrų vadovai ketina KT sprendimą apskųsti. „Skųsime – negi mokėsime. Ir žinau, kad teisme įrodysime“, – įsitikinęs „Megaturo“ vadovas.
Deja, jiems tikimybė išvengti atsakomybės per teismus bus nedidelė – Konkurencijos taryba laimi didžiumą bylų.
Štai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas galutine ir neskundžiama nutartimi pripažino Konkurencijos tarybos sprendimą nubausti įmones „Lietuvos draudimas“ ir „PZU Lietuva“. Už konkurencijos apribojimą pirmoji gavo per 360 tūkst. litų baudą, antroji – beveik 118 tūkst. litų.
Tačiau „Lietuvos draudimas“ įsitikinęs, kad nepažeidė konkurencijos ir jos neribojo. „Mes klientams suteikėme tokias paslaugas, kurias teikti buvo davusi leidimą draudimo priežiūros institucija. Ši mums išdavė šios veiklos licenciją ir patvirtino bendrojo draudimo sutartį“, – savaitraščiui sakė bendrovės Teisės ir rizikų valdymo departamento direktorius Vidmantas Maksimaitis.
Anot jo, šioje byloje pati KT pripažino, kad pagal 2003–2007 m. galiojusią „Lietuvos draudimo“ ir „PZU Lietuva“ bendrojo draudimo sutartį nebuvo siekiama riboti konkurencijos ir nebuvo jokio kartelinio susitarimo. „Nuo pat pradžių ne tik buvome įsitikinę savo nekaltumu, bet ir pateikėme visus įmanomus tai pagrindžiančius dokumentus bei įrodymus“, – aiškino V. Maksimaitis.
Beje, KT pozicija dėl sprendimo bausti šias dvi įmones nebuvo vieninga, o vėliau teismas dar sumažino ir baudą.
Kita byla: tas pats teismas patvirtino, kad KT pagrįstai įžvelgė kartelį tarp bendrovių „Autoūkis“, „Autodina“ ir „Moller Auto“. Šiais metais nieko teismuose nepešė ir už klaidinamą reklamą rekordine 174,6 tūkst. litų nubausta „Viasat“, už koncentracijos pažeidimus 10 tūkst. litų nuobaudą gavusi „City Service“, savo teisybės neįrodė kainas derinusios dekupažo įmonės.
O valstybės įmonės?
Konkurencijos taryba ėmė aštriau kąsti, kai jai pradėjo vadovauti aukštos kvalifikacijos teisininkas Šarūnas Keserauskas. Londono universiteto Karališkajame koledže jis yra įgijęs teisės filosofijos daktaro laipsnį, o praktinį darbą daugiau kaip dešimtmetį dirbo vienoje galingiausių šalies advokatų kontorų LAWIN. Prieš ateidamas į tarybą Š. Keserauskas porą metų dirbo vyresniuoju teisės patarėju analogiškoje institucijoje Jungtinėje Karalystėje – Sąžiningos prekybos tarnyboje.
„Pirmininko turimas žinių bagažas, atsivežtas iš Jungtinės Karalystės ir įgytas kitoje barikadų pusėje – advokatų kontoroje, – yra visapusiškai panaudojamas“, – atkreipė dėmesį jo pavaduotojas E. Šatas. Praėjusią savaitę Š. Keserauskas buvo išvykęs iš Lietuvos su darbo vizitu.
Praėjusį mėnesį KT taip pat trečius metus iš eilės įrašyta į britų leidinio „Global Competition Review“ sudaromą pirmaujančių pasaulyje konkurencijos institucijų keturiasdešimtuką. Leidinio vertinime teigiama, kad nors KT yra viena iš mažiausią biudžetą turinčių Europos konkurencijos institucijų, vis dėlto 2011 metais, palyginti su ankstesniais, ypač daug atskleista kartelių.
Tačiau Laisvosios rinkos instituto ekspertas Žilvinas Šilėnas atkreipė dėmesį, kad tarybos veiklos efektyvumą tiksliau būtų vertinti ne pagal baudų dydį ir kiekį, o pagal suteiktas konsultacijas ir verslininkams išaiškinamas situacijas. „Jeigu jau taryba skiria baudas, galėtų atidžiau pažiūrėti ne tik į privatų verslą, bet ir į valstybines įmones – daugiausia konkurencijos pažeidimų ir nesąžiningų susitarimų rastų būtent ten“, – sakė Ž. Šilėnas.
Savo ruožtu E. Šatas pridūrė, kad KT norėtų būti įmonių pagalbininkas, ne baubas, mat tarybos ir verslo interesai iš principo sutampa. Kad verslininkai patikėtų konkurencijos sargais, institucija aktyviai šviečia verslo asociacijas apie konkurencijos kultūrą ir teigiamą naudą. „Kiekvienas verslininkas yra suinteresuotas, kad rinkoje būtų konkurencija, nes bet kada pats gali atsidurti nepalankioje padėtyje. Mes tikrai norime draugauti, net jei kartais tenka panaudoti botagą“, – sakė E. Šatas.
Straipsnis publikuotas savaitraštyje „Ekonomika.lt“, (nr. 23(85) birželio 18-24 d.).
