Specialistės papasakojo, kokius žingsnius verta padaryti prieš nusprendžiant išeiti iš darbo ir kokias klaidas darbuotojai dažniausiai daro. Jos neslėpė, kad kartais problemų priežastis gali būti ne pati organizacija, o profesijos kryptis, asmeninės savybės arba tiesiog nuovargis.
Anot pašnekovių, kryptį geriausia keisti tada, kai darbuotojas jaučia, kad yra išsisėmęs, kai darbas nesuteikia jam naujų žinių ir nebėra erdvės tobulėti. Pačią darbovietę keisti reikia tada, kai slegia aplinka, nesutariama su kolegomis, o pats darbas ar organizacija prieštarauja darbuotojo vertybėms.
Ekspertės įvardijo, kokiais būdais galima pakeisti darbo kryptį, ką daryti norint įsidarbinti kitur ir kaip kovoti su pokyčių baime, kai nežinai, ar naujas darbas nebus tik dar viena aklavietė.
Prieš imantis pokyčių verta tiesiog gerai pailsėti
„Swedbank“ Personalo ir infrastruktūros tarnybos vadovės Agnės Jonaitytės-Karalienės teigimu, praradus pasitenkinimą darbu yra būdų jį vėl pamilti, tačiau, nutarus pakeisti karjeros kryptį, nebūtina imtis kardinalių permainų.
„Visų pirma, jaučiant vis stipresnį nepasitenkinimą darbu ir nuolat besisukant mintims apie karjeros pokytį, nereikėtų savęs kaltinti nesėkme ar imti graužtis dėl neteisingai pasirinkto karjeros kelio. Atmetę emocijas ir pažvelgę atgal greičiausiai įvardintume nemažai profesinio gyvenimo akimirkų, kurios mums suteikė galimybę patobulėti ir tapti geresniu savo srities specialistu, ir dėl to reikėtų pasidžiaugti.
Karjeros ekspertai teigia, kad su panašiomis abejonėmis dėl darbo susiduria nemaža dalis žmonių. Prieš keletą metų Finikso universiteto (JAV) atliktas tyrimas parodė, kad maždaug 3 iš 5 dirbančių suaugusiųjų, sulaukę 30-ties, nori pakeisti savo karjeros kryptį. Karjeros keitimas yra reikšmingas pokytis, todėl prieš jam ryžtantis verta išbandyti būdus savo savijautai profesinėje srityje pagerinti“, – kalbėjo pašnekovė.
Ji išskyrė, kad darbo ar karjeros keitimas kaip geriausia išeitis gali atrodyti tais atvejais, kai esame smarkiai pervargę, o gal net perdegę, ir susiduriame su stresu ar sunkumais darbe.
Pavyzdžiui, jei esame linkę į perfekcionizmą, net vienas ne taip gerai pavykęs projektas ir po jo sekusios kelios smulkesnės klaidos gali priversti mus galvoti, kad esame ne savo rogėse:
„Jei prie tokios situacijos prisideda nuolatinis nuovargis, galime imti nuoširdžiai manyti, kad, norint atsitiesti, reikalingas šviežias startas kitoje darbovietėje. Tačiau, nors naujas darbas ir kita aplinka iš tiesų gali suteikti daugiau pasitikėjimo savimi, pirmiausia verta tiesiog gerai pailsėti. To gali pakakti, kad situacija profesiniame pasaulyje prašviesėtų.“
Vis dėlto, pasak A. Jonaitytės-Karalienės, jei mūsų nepasitenkinimą darbu sukelia ne laikinos aplinkybės ar nuovargis, o vis pasikartojantis jausmas, kad išsisėmėme ir darbo užduotys nebeįkvepia, gali tekti priimti reikšmingesnį sprendimą.
Kaip išsiaiškinti, ar keisti darbovietę – geras sprendimas?
Personalo valdymo profesionalų asociacijos (PVPA) direktorė Aušra Bytautienė įvardijo, kad apie darbo keitimą žmogui verta pagalvoti, kai jis jaučia, jog „stovi vietoje“, nebetobulėja, nebeišmoksta naujų dalykų, darbas tampa nuobodus ir rutininis, o žmogus turi smalsumo ir noro augti.
„Jei dirbate iš esmės tinkamoje ir jums patrauklioje organizacijoje, tuomet tikrai nebūtina skubėti keisti darbovietę (darbdavį), siūlyčiau pasikalbėti su įmonės personalo specialistais, vadovais apie savo lūkesčius ir išsiaiškinti galimybes keisti poziciją toje pačioje organizacijoje“, – teigė asociacijos atstovė.
Anot jos, gali būti, kad darbuotojui pakaks prisidėti prie naujų įdomių projektų, kad praturtintų savo kasdienį darbą ir patenkintų poreikį tobulėti.
Kitas pasitaikantis variantas – dėl įvairių priežasčių padariusiam karjerą darbuotojui užimama pozicija nėra miela ir jis labiausiai nori sugrįžti į tam tikrą žemesnę poziciją.
Na, o jei organizacijos veiklos būdas ar sritis kertasi su darbuotojo vertybėmis, jei reikalaujama daryti kažką netinkamo, nepriimtino, tada, pašnekovės teigimu, tikrai reikėtų keisti darbovietę ir kuo greičiau:
„Tokiu atveju žmogus ne tik jaučia didelį diskomfortą, bet realiai ir pats savo veikla prisideda ir palaiko (nors viduje ir nepritardamas) nekorektiškus organizacijos ar vadovų veiksmus.“
Personalo atrankos ir laikinojo įdarbinimo įmonės „Simplika“ atrankų komandos vadovė Ieva Lučinskienė pabrėžia, kad visuomet prieš priimant sprendimą išeiti iš darbo būtina pasikalbėti su savo tiesioginiu vadovu ir išsakyti jam savo mintis, jausmus, dvejones.
Pašnekovė tikina, kad tik atvirai pasidalinus išgyvenama situacija galima bus kažką spręsti, keisti, pagerinti: „Tad jei po pokalbio su tiesioginiu vadovu suprantate, kad bendradarbiavimo sakinyje drąsiai galima padėti tašką, vadinasi tai ženklas, jog jūsų sprendimas keisti darbovietę yra geras.“
I. Lučinskienė nurodė, kad dažnai pasitaiko situacijų, kai darbuotojai nusprendžia išeiti iš darbo prieš tai nepasikalbėję su tiesioginiu vadovu. Taip gali būti todėl, kad taškas bendradarbiavimo sakinyje jau seniai padėtas. Bet būna ir taip, kad darbuotojas jaučia baimę pasakyti tiesioginiam vadovui, kas nepatinka ir netenkina.
„Tad nebijokite kalbėtis ir turėti dialogą, kuris padės sudėlioti ir kablelius, ir dvitaškius, na, kartais, taip – ir taškus“, – teigė specialistė.
Jei žmogus darbe mato prasmę, jis gali atlaikyti didesnį krūvį
PVPA direktorė neslepia, kad darbuotojui svarbu suvokti, ar jis tiesiog nepritampa ir jam netinka konkreti organizacija, ar visgi reikėtų atsigręžti į save ir pasigilinti, kokios priežastys lemia nepasitenkinimą darbu.
Jos teigimu, jei žmogus vis keičia darbą ir kiekviename vis kartojasi tam tikra situacija – netinka vadovai, dėl panašių priežasčių nepavyksta pasiekti rezultato, nesugebama atlikti tam tikrų užduočių, nepasitenkinimą kelia tie patys ar labai panašūs darbo aspektai – greičiausiai priežastis yra pačiame žmoguje ir jam reikėtų ieškoti, ką keisti: ar savo požiūrį ir lūkesčius, ar atnaujinti savo žinias ir kompetencijas, ar keisti profesiją.
A. Bytautienė atkreipia dėmesį, kad suabejojus dėl savo darbo pobūdžio ar profesijos tinkamumo visada galima tai „pasimatuoti“ bendraujant su kolegomis, panašios profesijos žmonėmis iš kitų įmonių ir organizacijų:
„Jei žmogus žingeidus, domisi, bendrauja, jis suvoks skirtumą tarp savo darbovietės ir kitų organizacijų ypatumų. Kaip pavyzdį čia galėčiau paminėti ir mano atstovaujamą PVPA, kur personalo srityje dirbantys žmonės tarpusavyje bendrauja, dalinasi patirtimi ir vykdytų projektų pavyzdžiais, tokiu būdu detaliau pažindami personalo funkcijos specifiką kitose įvairaus pobūdžio ir dydžio organizacijose.
Toks gilinimasis į kitų organizacijų veiklos detales ne tik suteikia naujų idėjų savo veiklos tobulinimui, augina jų kompetenciją, bet ir leidžia nuolat pasitikrinti, kur žmogus yra, ar jam įdomi pati veiklos sritis, ar ir kaip jis mato galimybes augti.“
Pašnekovė pridūrė, jog, kai darbuotojas savo kasdienėje veikloje mato prasmę, tiki, kad užsiima vertinga veikla, turi idėjų savo veiklos tobulinimui, jis turi daugiau jėgų, energijos ir motyvacijos atlaikyti intensyvesnį darbo krūvį ir pan.
Trys keliai karjerai pakeisti
„Swedbank“ Personalo ir infrastruktūros tarnybos vadovė pripažįsta, jog natūralu, kad organizacijoje dirbant ilgai yra susiduriama su rutina, pradedama matyti daugiau darbo vietos trūkumų ir mažiau privalumų. O jei prie viso to dar supa nemaloni, nemotyvuojanti aplinka, jaučiama trintis su kolegomis, tada situaciją gali pagerinti darbovietės pakeitimas.
A. Jonaitytės-Karalienės įsitikinimu, naujas startas kitoje įmonėje leis įdarbinti stipriausias savo profesines savybes, talentus ir įgūdžius, tuo pat metu įkvėpdamas ir padėdamas naujai atrasti geriausias savo kompetencijas.
„Tačiau jei jaučiate, kad jums labai patinka organizacija, kurioje dirbate, bet savo profesinėje veikloje esate visiškai išsisėmę, nebematote galimybių augti, tada verta pagalvoti apie karjeros pokyčius įmonės viduje.
Vadovai žino apie jūsų kompetencijas, asmenines savybes, jūsų įdirbį, todėl, vertindami jūsų lojalumą ir norėdami jus išlaikyti, tikėtina, bus linkę įvertinti jūsų potencialą ir bendromis pastangomis surasti jums kitą karjeros kryptį toje pačioje organizacijoje“, – įžvalgomis dalinosi specialistė. Anot specialistės, tokiais atvejais labai svarbu ieškoti pagalbos, neužsidaryti savo mintyse, nes grįžtamasis ryšys iš šalies gali padėti pamatyti naujas galimybes. Na, o jei galimybių arba noro keisti darbo poziciją įmonės viduje nėra, lieka paskutinis kelias – keisti ir darbovietę, ir poziciją. A. Jonaitytė–Karalienė nurodo, kad tai gali skambėti kaip nemažas iššūkis, tačiau kartais sprendimas, kokia kryptimi pasukti keičiant profesiją, ateina natūraliai, nes, tikėtina, rinksimės giminingą sritį, kurioje turime žinių, o galbūt ir patirties.
„Jei nuojauta nepadiktuoja aiškaus sprendimo, pirmiausia reikėtų pradėti nuo savo kompetencijų, įgūdžių, žinių ir interesų įvertinimo. Tai padės nustatyti galimas dabartinės profesijos alternatyvas nuo giminingų iki tolimesnių ar net visiškai nesusijusių. Jei daugelį metų darbe atlikote analitines užduotis, dirbote su duomenų analize, o namuose gaminote puikiausius desertus šeimos ar draugų šventėms, galbūt nuo darbo biure iki darbo konditeriu – tik vienas žingsnis. Rašyti tekstus mėgstančio ir gebančio teisininko kelionė iki teisės temomis rašančio žurnalisto taip pat gali būti palyginti trumpa“, – dėstė pašnekovė.
Ko svarbu neužmiršti ieškant naujo darbo?
Paklausus, kaip žinoti, ar naujoje darbovietėje nebus taip pat arba dar blogiau, PVPA direktorė neslepia, kad bet koks darbo keitimas visada yra susijęs su tam tikra rizika ir nežinomybe. Dėl to reikia domėtis – pačia organizacija, į kurią ketinama įsidarbinti, joje vyraujančia darbo kultūra, būsimo tiesioginio vadovo vadovavimo stiliumi, klausti, kas yra sėkmė toje pozicijoje, į kurią pretenduojama.
A. Bytautienės teigimu, belieka tik pačiam žmogui apsispręsti, ar jis tikrai nori pokyčių, ar visgi pakankamai komfortiškai jaučiasi nieko nekeisdamas ir tik pasiskųsdamas bei sulaukdamas užuojautos ir supratimo iš savo draugų ir artimųjų.
„Jei žmogus turi abejonių, ar pavyks susirasti kitą darbą, tai jam tiesiog reikia pabandyti jo ieškoti. Visada yra žymiai saugiau pirma sulaukti realaus naujo pasiūlymo iš kito darbdavio ir tik tuomet išeiti iš dabartinio darbo, o ne atvirkščiai.
Jei žmogui norisi ne ieškoti naujo darbdavio, o imtis savarankiškos veiklos, ją taip pat patartina auginti po truputį, pasibandant ir pasitikrinant, ar pavyksta, ar norima veikla leis pakankamai užsidirbti“, – patarimais dalinosi pašnekovė.
„Simplika“ atrankų komandos vadovė pridūrė, kad yra įvairiausių būdų pasitikrinti ir „pasimatuoti“ būsimą darbdavį bei darbovietę: „Šiuo metu atsiliepimų apie potencialų darbdavį galima gauti iš pažįstamų, kurie ten dirbo, dirba ir pan.
Tačiau aš siūlau pasikliauti savimi ir būtent darbo pokalbis tam yra puiki vieta. Darbo pokalbis yra dviejų pusių susitikimas, jis skirtas ne tik įmonei pažinti jus, bet ir jums pažinti įmonę. Nebijokite užduoti klausimų darbdaviui ir taip išsiaiškinti organizacijos vertybes bei ar požiūris į vieną ar kitą situaciją sutampa.“
Pokyčių baimė: ar naujoje vietoje tikrai bus geriau?
Pasak I. Lučinskienės, pokyčio baimė yra normali žmogaus reakcija, vieni bijo pokyčio, kiti – rutinos, tad pokytis jiems yra būtinas.
„Kai bijote pokyčio, svarbu sau atsakyti, ko konkrečiai bijote: bijote, kad nerasite tinkamo darbo prieš metant dabartinį? Tuomet atlikite namų darbus: pasikalbėkite su dabartiniu vadovu, kas netenkina dabartiniame darbe, pozicijoje, atsakomybėse ar pan., susitarkite veiksmų planą ir aiškų laiką, kada vėl susitiksite aptarti, kaip sekasi.
Jei po antrojo susitikimo niekas nesikeičia, pradėkite ieškoti darbo. Jei bijote, kad netiks atmosfera, naujieji kolegos, tuomet vėlgi reiktų atlikti namų darbus ir darbo pokalbio metu paprašyti potencialaus darbdavio parodyti darbinę aplinką bei supažindinti su vienu ar visais potencialiais kolegomis. Bijome to, ko nežinome, nežinome tol, kol neklausiame arba nesusipažįstame, tad mūsų baimė – mūsų rankose“, – kalbėjo specialistė.
Ji nurodė, kad nėra tinkamesnio laiko ieškotis darbo nei tas laikas, kai suprantate, kad atėjo metas pokyčiui.
Anot I. Lučinskienės, statistiškai daugiausiai keičiančių darbą darbuotojų yra spalio mėnesį, tačiau yra daug skirtingų verslų – vieni iš jų turi sezoniškumą, kiti ne, tad geriausias laikas keisti darbovietę tada, kai randama nauja tinkama darbovietė.
Jei darbuotojas nori keisti karjeros kryptį, „Swedbank“ atstovė pataria pradėti kuo nuodugniau ja domėtis: dalyvauti kursuose ar mokymuose, skaityti profesinę literatūrą, domėtis rinka, jos dalyvių patirtimi, atsiliepimais.
Anot A. Jonaitytės-Karalienės, svarbu nusiteikti, kad pokyčiams gali prireikti laiko, o kartais daugiau, nei tikėtasi. Tačiau svarbu nenuleisti rankų, jei nesiseka, ir negalvoti, kad tai – tik laiko švaistymas.
„Jei esame pribrendę ir tvirtai pasiryžę keisti sritį ir įdėsime pakankamai pastangų, pokyčiai apdovanos naujais jaudinančiais iššūkiais, patirtimis ir laimėjimais. Galiausiai, senatvės sulaukę žmonės dažniausiai labiausiai gailisi dėl tų dalykų, kurių jie taip ir neišdrįso išbandyti ar padaryti, o ne dėl tų, kuriuos išbandė.
Ieškant naujų karjeros krypčių šią tiesą irgi verta atsiminti, kaip ir suprasti, kad karjera yra nuolatinė kelionė − ji neturi galutinio taško. Tai, ką darome šiuo metu, nėra amžina, todėl nuolatinis mokymasis, smalsavimas, domėjimasis turėtų būti visų mūsų kasdienybės dalis“, – kalbėjo pašnekovė.
