4 procentai metinių palūkanų už terminuotą indėlį. Tokias palūkanas už indėlį, padėtą dviems metams, moka bankas „Finasta“. Šiuo metu, tai didžiausia kaina, siūloma Lietuvos komercinių bankų. Konkurentai siūlo 0,7–3 proc. mažesnes palūkanas. Kodėl skirtumas toks didelis? Ar tai nesignalizuoja blogų ženklų, mat „Snoras“ prieš bankrotą ir siūlė žymiai geresnes sąlygas nei kiti bankai.
Anot banko „Finasta“ finansų rinkų tarnybos direktoriaus Andrejaus Cybos, pasauliniu mastu 4 procentų dydžio palūkanos nėra itin didelės, bet lenkia Lietuvos komercinius bankus.
„Manome, kad kaina, kurią mokame už indėlį, yra adekvati, – sakė „Finastos“ finansų rinkų tarnybos direktorius. Mums patikėtus pinigus sėkmingai įdarbiname kredituodami Lietuvos verslą. Tai viena iš strateginių banko veiklos krypčių – jaučiame poreikį iš rinkos, matome čia nišą“.
Anot Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Bankų priežiūros skyriaus viršininko Manto Mendelevičiaus, Lietuvos bankas nereguliuoja indėlių palūkanų normos, nebent veikla atrodytų rizikinga. „Finasta“, padidinusi savo kapitalą, skiriasi nuo kitų komercinių bankų veikla ir investicijomis, todėl problemų Bankų priežiūros skyriaus viršininkas sakė nematantis. Didesnių palūkanų „strategijos“ Lietuvos banko atstovas nesieja ir su „Snoro“ istorja, galėjusia susiaurinti potencialių klientų ratą.
„Stebint indėlius, banko klientai nėra išbėgę. Paprasčiausiai būtent anksčiau jie galėjo tikėtis patronuojančio banko pagalbos, o dabar bankroto administatorius negali „įdėti“ pinigų ir bankas pats eina į mažmeninę rinką. Dabar, kaip ir anksčiau, jis neturėjo daug mažmeninių klientų, todėl iš pradžių reikia juos pritraukti“, – sakė M. Mendelevičius.
Asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovo Kęstučio Kupšio teigimu, didesnėms indėlių palūkanoms įtakos gali turėti ir sezoniniai svyravimai, ir stambūs kreditavimo projektai. Anot jo, nėra vieno veiksnio, lemiančio palūkanų dydį.
„Kiekvienas bankas turi suvesti galus su galais, todėl rinkoje pasirenka tokias palūkanų normas, kurios tai leidžia padaryti efektyviai. Nesistebiu, kad gali siūlyti didesnes palūkanas, norėdamas pritraukti papildomų pinigų. Gal reikia sukaupti didesnį „kapšą“ kreditams, kurį galima išskolinti“, – sakė K. Kupšys.
Anot K. Kupšio, didesniems bankams lengviau pritraukti klientus, o mažesnieji rinkos dalyviai klientams suburti neretai siūlo didesnes palūkanas.
A. Cyba sakė, kad per pusmetį, nuo metų pradžios iki birželio 15 dienos, banko terminuotų indėlių portfelis išaugo 56 procentais.
Banko atstovo teigimu, „Finastos“ 4 procentų palūkanų pasiūlymas nėra ribojamas papildomų sąlygų. Vienerių metų trukmės indėlio „Finastoje“ metinės palūkanos siekia 3,25 procentus.
Vieno mažiausias palūkanas siūlančio SEB banko Finansų rinkų departamento direktoriaus pavaduotojas Evaldas Čepulis sakė, kad indėlių palūkanos koreliuoja su tarpbankinėmis EURIBOR, VILIBOR palūkanų normomis, kurios rinkoje šiuo metu yra labai žemos.
„Kiekviena institucija klientus pritraukia pagal savo rizikos lygį. Atsižvelgiant į rinkos ir konkurencines sąlygas, bankai nustato tokias palūkanas, kurios būtų patrauklios klientams“, – sakė E. Čepulis.
Interneto svetainės indeliai.lt duomenimis, Ūkio bankas moka 3,3 procentų palūkanas, Medicinos bankas 3 procentų, „Swedbank“ 1,5 procento, bankai SEB ir DNB indėlininkams siūlo 1 procento palūkanas.
Gabija SABALIAUSKAITĖ
