Visų ES šalių vadovų pasirašytose išvadose dėl būsimo bendrijos biudžeto sutariama, kad bendrijai reikia įvesti naujus pajamų šaltinius.
Jau nuo kitų metų sausio 1 d. bus apmokestintos neperdirbto plastiko atliekos. Be to, kitais metais Europos Komisija (EK) turės pristatyti pasiūlymus, kaip apmokestinti prekes, importuojamas iš trečiųjų šalių, kuriose į aplinką išmetama daugiau anglies dvideginio.
Dar daugiau, EK turės parengti skaitmeninio mokesčio projektą, kuris būtų pradėtas taikyti jau nuo 2023 m. Kai kuriose Europos ir pasaulio šalyse tokiu mokesčiu apmokestinamos jose teikiamos tokių kompanijų, kaip „Facebook“, „Google“, „Amazon“ ar „Youtube“ paslaugos.
ES šalys taip pat sutarė, kad EK parengs pasiūlymą, kaip išplėsti dabartinį prekybos taršos leidimais mechanizmą. Pagal dabartinę tvarką už taršą moka, pvz., pramonės ir energetikos įmonės. Ateityje mokėti taip pat tektų aviacijos ir jūrinio susisiekimo sektoriams.
Galiausiai per ateinančius septynerius metus EK gali sukurti naujus pajamų šaltinius, tarp jų – ir finansinių transakcijų mokestį.
Ekonomistas, ilgametis Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys Kęstutis Glaveckas skeptiškai vertina džiūgavimą būsima ES parama ir kad esą „už dyką“ gausime daug pinigų.
„Labiausiai džiaugėsi šia žinia tie, kurie žemelę dirba, augina karvytes ir paršiukus, tačiau džiaugsme neliko daug kitų verslų ir bandė jie suprasti, ką reiškia ši žinia, kurios dalis yra (atseit) už dyką.
Ar gali pietūs būti nemokami? Užmiršo šios žinios skleidėjai pasakyti, kad už dyką spąstuose tik sūris yra pelytei, o gresia tai juk mokesčiais naujais ar didesniais, kuriais tas paskolas ir paramas grąžinti reikės. O gaila, kad ES vis tampa tarsi kokia Skolų Sąjunga... Bet džiaukimės kol galim šia diena ir būkime laimingi!“ – asmeninėje „Facebook“ paskyroje ironizavo politikas.
Nauji mokesčiai bus naudingi?
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis įsitikinęs, kad su aplinkosauga susiję nauji mokesčiai turės šalutinės naudos.
„Jie ne tik papildys ES biudžetą, bet ir skatins gyventojus, įmones labiau tausoti aplinką, pereiti prie atsinaujinančios energetikos, aplinką tausojančių pakuočių ir t.t.
Manau, kad čia nieko blogo. Vis tiek turbūt reikėjo tikėtis, kad tvirtinant tokį gelbėjimo planą reikės papildomų mokestinių lėšų. Ir gerai, kad jos bus surinktos iš tokių mokesčių, kurie viena vertus, ilguoju laikotarpiu leidžia išvengti tos mokestinės naštos atsisakant aplinką teršiančių prekių naudojimo. Kita vertus, lėšos turbūt bus pakankamos tam, kad būtų surinkta reikiamų pajamų į biudžetą“, – svarstė ekonomistas.
Vis dėlto jis pripažino, kad įvedant naujus europinius mokesčius gali kilti ir tam tikrų sunkumų.
„Su visais mokesčiais, jų įvedimu ir įgyvendinimu, tikrai bus problemų. Ir dėl skaitmeninio mokesčio, ir dėl visų kitų bus įmonių ir valstybių, kurios jiems priešinasi.
Pavyzdžiui, apmokestinant CO2 taršą už tas prekes, kurios nepagamintos ES. Nustačius, kad mokestis sumokamas, kai tos prekės kerta ES sieną, tam labai priešinsis Kinija, kur tarša gaminant prekes labai didelė. Įvežant tokias prekes į ES, jos būtų nemažai apmokestinamos, dėl to pabrangtų, taip sumažėtų Kinijos konkurencingumas“, – aiškino N. Mačiulis.
Jo teigimu, ES tai būtų gerai, visai planetai ir ateities kartoms taip pat gerai.
„Bet aišku, kad bus labai daug suinteresuotų įmonių, kurios, norės atidėti tokio mokesčio įvedimą, daryti pereinamus laikotarpius ir pan. Vis dėlto, manau, daugelis ES valstybių rodo labai rimtą nusiteikimą siekti Paryžiaus susitarimo tikslų. Ir tai bus daroma ne tik didinant išlaidas atsinaujinančiai energetikai, aplinkosaugai, bet ir per mokesčius, kurie skatins naudoti aplinką mažiau teršiančias prekes iš išteklius“, – prognozavo pašnekovas.
Nedrįs įvesti dėl galimų JAV sankcijų?
Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas gana skeptiškai vertino kai kuriuos naujus ES siūlomus mokesčius.
„Tikimybė, kad jie bus įgyvendinti greitu laiku, nėra didelė. Kalbant tiek apie skaitmeninį mokestį, tiek apie prekių apmokestinimą dėl CO2, tai sulauks neigiamos ES pagrindinių prekybos partnerių reakcijos, ypatingai JAV.
Manau, kad tie sprendimai įstrigs, įsipainios biurokratijos džiunglėse ir tikrai yra labai didelė tikimybė, kad jie nebus įvesti arba įvesti ne visa apimtimi. Ir tai lems, tikėtina, kad reikės ieškoti papildomų pajamų šaltinių. Vienas iš tų šaltinių bus didesnės įmokos į bendrą ES biudžetą. Mokėti turės ir Lietuva“, – prognozavo ekonomistas.
Kalbėdamas apie finansinių transakcijų mokestį, jis atkreipė dėmesį, kad tai ne nauja idėja. Tačiau ją įgyvendinti bus labai sudėtinga.
„Nereikėtų manyti, kad įvedus transakcijų mokestį, jų kiekis išliks toks pats. Tos transakcijos persikels į kitas jurisdikcijas – kad ir tą pačią JK, arba Singapūrą, kitus finansų centrus, JAV. Galiausia bus mažiau transakcijų, mažiau mokesčių. Ne tik mažiau mokesčių bet ir dirbančių tame sektoriuje. Dėl to ES gali nupjauti šaką, ant kurios sėdi“, – komentavo Ž. Mauricas.
Anot jo, tokį mokestį kai kurios šalys jau buvo įsivedusios. Tačiau šios priemonės pasisekimas buvo ribotas.
„Čia turbūt bendra viso pasaulio problema, kaip sugaudyti tuos galus. Bendresniame kontekste tai yra iššūkis. Apmokestinti gal ir galėtum kažką, bet rinka yra atvira, pasaulinė, laisvas yra tiek kapitalo judėjimas, tiek paslaugų ir žmonių. Taigi kai kurių mokesčių įvedimas gali labai sumažinti vieno ar kito regiono konkurencingumą. Dėl to nedėčiau labai daug vilčių dėl šito mokesčio“, – kalbėjo pašnekovas.
Anot jo, realiausias yra neperdirbto plastiko atliekų apmokestinimas. Tačiau jo vargiai bus surinkta tiek, kad padengtų dabar patvirtintas ES išlaidas. Dėl to esą ir lietuviai turėtų protingai investuoti gautą paramą, kad ji duotų grąžos ir prireikus būtų pinigų iš ko mokėti papildomas įmokas į ES biudžetą.
Suskaičiavo, kiek mokėsime daugiau
Komentuodama ES šalių vadovų pasiektą susitarimą dėl gelbėjimo plano ir naujo bendrijos biudžeto, Finansų ministerija informavo, kad Lietuvos įmokos į ES biudžetą didės apie 26 proc. Esą, didžiąja dalimi dėl Jungtinės Karalystės iš ES.
Lietuvos vidutinė metinė įmoka 2014-2020 m. laikotarpiu buvo 429 mln. eurų. Planuojama vidutinė metinė įmoka 2021-2027 m. laikotarpiu bus 539 mln. eurų.
„Pagal pasiektą Vadovų susitarimą, nuo 2021 m. sausio 1 d. bus įvedamas neperdirbto plastiko atliekų kiekiu pagrįstas ES nuosavas išteklius (nacionalinis įnašas, apskaičiuojamas neperdirbto plastiko pakuočių atliekų kiekiui taikant 0,8 euro už kilogramą tarifą).
Pažymime, kad neperdirbto plastiko nuosavas išteklius bus nacionalinis įnašas ir tiesiogiai ūkio subjektų ir gyventojų nepalies. Remiantis preliminariais skaičiavimais, šio naujo ištekliaus pagrindu apskaičiuota vidutinė metinė įmoka sudarytų apie 17 mln. eurų“, – nurodė ministerija.
2021 m. pirmą pusmetį EK ketina pateikti pasiūlymus dėl pasienio CO2 mokesčio (angl. carbon border adjustment tax) ir skaitmeninės rinkliavos (angl. digital levy).
„Šie mokesčiai galėtų būti įvesti iki 2023 m. Taip pat įgyvendinant kitą daugiametę finansinę perspektyvą gali būti pasiūlyti ir kiti mokesčiai, pvz., finansinių sandorių mokestis. Dėl visų šių galimų naujų nuosavų išteklių būtinos išsamios diskusijos, todėl lauksime konkrečių EK pasiūlymų“, – informavo Finansų ministerija.
