Daugiabučių atnaujinimo procesas įsibėgėja, tačiau kai kurie gyventojai vis dar nesiryžta imtis namo atnaujinimo iš esmės. Priežastys įvairios – baiminamasi, kad būsto atnaujinimo programa pagal iniciatyvą JESSICA pernelyg komplikuota, kiti abejoja, kad darbai bus atlikti kokybiškai ir laiku. Pasak ekspertų, patarti čia paprasta: jei bendrija priėmė sprendimą dėl namo modernizavimo, reikia kuo daugiau tuo domėtis ir bendromis pastangomis siekti aukščiausios kokybės.
„Kaip padaryti, kad mūsų išsirinktas darbų rangovas dirbtų nepriekaištingai? Kaip kontroliuoti atliekamus darbus? Kas atsakingas už atliktų darbų kokybę?“ – dažnam, susidūrusiam su namų atnaujinimo subtilybėmis, šie klausimai neduoda ramybės. Kaip teigia daugiabučių modernizavimo projektus įgyvendinančios bendrovės „Skraida“ direktorius Saulius V. Skrodenis, visų klaidų išvengti vargu ar pavyks, tačiau didelės dalies jų išvengti ar bent jau sumažinti jų tikimybę, galima pasinaudojant specialistų patirtimi ir kvalifikacija.
Svarbiausia – gerai suplanuoti
„Kalbėdami apie daugiabučių namų atnaujinimą, žmonės labai dažnai nuogąstauja be pagrindo. Tie, kas praeina visą namo modernizavimo kelią, pripažįsta, kad tai nėra taip jau sudėtinga“, - sako Saulius V. Skrodenis. Anot jo, svarbiausia yra gerai suplanuoti, o apie galimas klaidas pradėti galvoti jau pačioje pirmojoje projekto stadijoje.
Specialistas pastebi, kad klaidos prasideda jau rengiant investicijų planą. Jei netikslumai įsivelia jau pirminiame techniniame dokumente, automatiškai jie persikelia ir į techninį darbo projektą, kuriame numatomi techniniai sprendiniai. Šiais dokumentais vadovaujasi rangovas, vykdantis statybos rangos darbus. Dėl to ir pasitaiko, kad apšiltinamos sienos, tačiau techniniame sprendinyje užmirštama numatyti angokraščių, balkonų plokščių ar šoninių lodžijų sienų apšiltinimą. Visa tai gali turėti įtakos atnaujinimo (modernizavimo) ir namo energinei kokybei.
„Mes visą laiką raginame butų savininkus aktyviai domėtis vykstančiu būsto atnaujinimo procesu, dalyvauti susirinkimuose, keistis informacija, svarstyti įvairius variantus – tai ypatingai padeda užtikrinti projekto sėkmę“, - sako S. Skrodenis. Anot jo, gyventojams labai padeda ir tai, kad iki 2013 metų pabaigos pagal JESSICA iniciatyvą kompensuojama 100 proc. projekto rengimo, techninės priežiūros bei administravimo išlaidų.
Tai reiškia, kad daugiabutį atnaujinjanti bendrija be papildomų išlaidų gali samdytis profesionalius specialistus, kurie užtikrins vykdomų darbų kokybę. Bendrijos nusamdytas techninės priežiūros vadovas prižiūri techninę dokumentaciją, rangovo vykdomus darbus ir padeda nurodyti trūkumus, kuriuos reikia pašalinti.
Sutaupė iki 60 procentų
Pagal JESSICA iniciatyvą atnaujinto daugiabučio, esančio Plungėje, A. Vaišvilos g. 9, bendrijos pirmininkas Anicetas Paulikas pritaria, kad jų projekto sėkmę lėmė tai, kad bendrijos nariai aktyviai dalyvavo namo atnaujinimo procese.
„Mūsų bendrijos požiūris buvo paprastas: mes mokame pinigus, todėl galime užsakyti ir muziką. Diskutuodavome su rangovais ir visuomet ieškojome geriausio varianto“, - sako A. Paulikas. Anot jo, šįkart rangovas pasirodė geranoriškas, tačiau ne visuomet gali būti tai, kad rangovas norės savo sąskaita taisyti tas klaidas, kurios padarytos ne dėl jo kaltės.
Dėl to A. Paulikas pataria labai atidžiai su specialistais nagrinėti techninius dokumentus, po keletą kartų nuodugniai perskaityti sutartis. Ypatingą dėmesį rekomenduojama skirti tiems darbams, kurių plika akimi nesimato. Žinoma, egzistuojančios kontrolės priemonės užkerta kelią galimam piktnaudžiavimui, tačiau bendrija privalo sekti, kaip vykdomi darbai, nes už juos mokama butų savininkų pinigais.
Žmonėms labai svarbu žinoti ir tai, kad jie nėra vieni palikti prižiūrėti statybininkų atliekamų darbų. Nuo praėjusių metų Būsto ir urbanistinės plėtros agentūroje įsteigtas Kokybės kontrolės skyrius, kurio specialistai, turintys 10 ir daugiau metų analogiško darbo patirtį, tampa „papildomis akimis“, prižiūrinčiomis bendrijų pasamdytų statybų rangovų atliekamų darbų kokybę.
2011 metų rugsėjo mėnesį atnaujintas Plungėje esantis namas, pasak A. Pauliko, pastarąjį šildymo sezoną sutaupė 50-60 proc. šilumos energijos. Atitinkamai sumažėjo ir gyventojų už šildymą mokamos sumos. A. Pauliko teigimu, gyventojai džiaugiasi, kad jų namas pagal sutaupytą šilumos energiją patenka į pirmaujančių Lietuvos daugiabučių namų dešimtuką.
Šiuo metu atnaujinamų daugiabučių gyventojai gauna ne tik lengvatinį 3 proc. kreditą statybos darbams, bet ir šimtaprocentinį šio proceso techninių, priežiūros ir administravimo išlaidų kompensavimą. Valstybė kompensuoja iki 30 proc. įdiegtų energiją taupančių priemonių ir įrangos kainos. Taip pat atnaujinimo projektuose dalyvaujantys daugiabučių namų administratoriai gali uždirbti iki 35 ct už vieną šildomo ploto kvadratinį metrą. Taigi tiems, kas galvoja apie savo namų atnaujinimą, pats metas imtis aktyvių veiksmų.
Logotipas (nuotr. Balsas.lt)
Užsk.nr. 2176
