Prekybininkai ir perdirbėjai itin daug kalba apie kylančias arba greitai kilsiančias daugelio maisto produktų kainas. Panika dėl maisto kainų – tikra ar dirbtinė?
Viskas prasidėjo nuo grūdo
Prekybos tinklų atstovų teigimu, pastaruoju metu nuo 10 iki 30 proc. padidėjo kruopų ir miltų pirkimas. Neatmetama, kad gyventojai po truputį ima kaupti atsargas, bijodami šoktelsiančių kainų. „Maxima LT“ pateiktais duomenimis, nuo spalio pradžios dėl brangstančių grūdų kils ir miltų, duonos kaina, nuo metų pradžios vis brangsta grikiai, o artimiausiu metu penktadaliu šoktels kavos kaina (dėl kavos pupelių brangimo pasaulinėje rinkoje).
„Balsas.lt savaitės“ kalbintas „Kauno grūdų“ Augalininkystės skyriaus vadovas Raimundas Surdokas teigė, kad pagrindą maisto produkto brangimui padėjo būtent grūdų brangimas: „Visos tos kalbos apie maisto prekių kainų kilimą ir prasidėjo nuo grūdo. Grūdas turi įtaką daug kam – gyvulių pašarui, mėsai, taip pat duonos, miltų kainoms,“- sakė jis.
Anot R.Surdoko, vos per du mėnesius grūdų kaina pakilo apie 80 procentų, daugiausia tai lėmė prastos oro sąlygos. „Lietuvoje prielaidų grūdų kainos kilimui buvo tikrai daug. Tai pirmiausia lėmė prastos žiemojimo sąlygos, paskui dėl oro sąlygų buvo labai sunki rugiapjūtės eiga.“ Pasak pašnekovo, tokios problemos kankino ne tik mūsų šalį – pastaraisiais mėnesiais visą Europą kamavo tai sausra, tai liūtys.
Pienininkai neatsilieka
Teigiamomis naujienomis nedžiugino ir Žemės ūkio kooperatyvo „Pienas LT“pirmininkas Naglis Narauskas – jo nuomone, pieno produktų kaina artimiausiu metu taip pat kils.
„Manau, kad pienas neišvengiamai brangs, nes jau kurį laiką pasaulinėse rinkose jaučiama didesnė pieno paklausa, be to, jau nuo metų pradžios kyla žaliavinio pieno kainos. Taip pat pastebimai pabrango ir brangsta grūdai, grūdinės kultūros, kurios sudaro ketvirtadalį pieno savikainos, - dėstė N.Narauskas. - Jau prasideda ir vyksta derybos tarp pienininkų ir perdirbėjų ir manau, kad ir mes, ir jie suprantame, kad kainos neišvengiamai turės kilti.“
Pučiamas burbulas
Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto skyriaus vadovas Albertas Gabšys teigia, kad kalbos apie kainų kilimą – sąmoningai pučiamas burbulas. Anot jo, tokia situacija susidarė dėl to, kad ši vasara buvo nerami ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, o tada ir prasidėjo kalbos dėl kilsiančių kainų: „Dėl nederliaus daugelis rinkų pradėjo kilti, ypač grūdų. Mūsų šalyje tokio nederliaus nebuvo, tačiau, kadangi apie 50 proc. užaugintų grūdų yra eksportuojama, ir kainos nustatomos taip, kaip pasaulinės.“ Pasak A.Gabšio, Lietuvos grūdų augintojai neturėtų skųstis, nes Žemdirbystės instituto skaičiavimais šiųmetis grūdų derlius neturėtų būti mažesnis nei 2007 - 2008 m.
„Galima teigti, kad dabar visos kalbos apie maisto kainų kilimą yra labai sutirštinštintos. Aš matau dvi priežastis: perdirbėjai dar pavasarį žemomis kainomis sudarė eksporto sutartis su žemdirbiais ir pastarieji dabar nori jų atsikratyti ir tas kainas pakelti. Dėl to pučiamas burbulas, kuris palankus abiems pusėms – perdirbėjai nori sukelti kainas, o žemdirbiai parduoti brangiau,“ - teigė pašnekovas.
A.Gabšys pateikė pavyzdį, kai 2007 m. naujo derliaus grūdų kainos pradėjo kilti, logiškai didėjo ir duonos kaina, tačiau 2009–2010 m., kritus grūdų kainoms, duonos kaina jau nebekrito. Tas pats atsitiko ir su pienu – jo supirkimo kaina nuo 2008 iki 2009 m. vasaros sumažėjo 50 proc., o parduotuvėse pieno kainos mažėjo tik 10–20 proc.
Mažiau pirks
Pasak agrarinės ekonomikos instituto skyriaus vadovo, dėl objektyvių priežasčių (o ne prekybininkų siekimo pasipelnyti) pagrindinių maisto produktų kainos neturėtų itin išaugti. „Dar klausimas, ar duonos kaina turėtų kilti – juk konkurencijos su užsieniu nėra, patys kepame. Jei kalbėtume apie mėsos kainų augimą, tai jei jos ir kils, tai tik po gero pusmečio, o gali ir nekilti.“ Anot. A.Gabšio, pienininkai apskritai neturėtų produktų kainų augimo sieti su grūdų brangimu, nes šie veiksniai beveik nesusiję.
„Labai stipriai didinti kainų perdirbėjai negalės – nes jos ir taip pakankamai aukštos. Jeigu jie dar labiau jas didins – itin kris vartojimas.“
