„Swedbank“ klientų mokėjimo kortelių duomenys rodo, kad vos įvedus apribojimus atsiskaitymai mokėjimo kortelėmis partraukė žemyn, ypatingai paslaugų sektoriuje. Visgi, nors epidemiologinė situacija šiuo metu kur kas blogesnė nei pavasarį, atsiskaitymai kortelėmis krito gerokai mažiau nei pirmojo karantino metu.
Lietuva išsiskiria iš Baltijos šalių
Lyginant pirmąsias dvi antrojo karantino savaites su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, mokėjimo kortelių operacijų apimtys, tai yra, atsiskaitymai bei grynųjų pinigų išgryninimai, Lietuvoje krito beveik 5 proc. Palyginimui, Latvijoje ir Estijoje kortelių operacijų apimčių kritimas buvo dvigubai didesnis.
„Tai yra šiek tiek netikėta, turint omenyje, kad Lietuvoje iš visų Baltijos valstybių yra įvesti griežčiausi įmonių veiklos apribojimai. Negana to, epidemiologinė situacija mūsų šalyje taip pat yra labiausiai neraminanti, lyginant su kaimynais latviais ir estais“, − sako Greta Ilekytė, „Swedbank“ ekonomistė.
Visgi ji pastebi, kad nedaug smukę atsiskaitymai siunčia žinią − gyventojai Lietuvoje nėra sukaustyti baimės ir nerimo, ir jų įpročiai kol kas keitėsi labai nežymiai.
Dėl griežtesnių viešojo maitinimo sektoriaus apribojimų Lietuvoje ir Latvijoje, kai užsisakyti maistą galima tik išsinešimui, atsiskaitymai šiame sektoriuje pastebimai smuko abejose šalyse – bene ketvirtadaliu. Tuo tarpu Estijoje, kur tokie apribojimai nėra taikomi, kritimas buvo mažesnis ir siekė apie 15 proc.
„Dėl veiklos apribojimų maitinimo sektorius, tikėtina, ir vėl atsidurs didelių praradimų zonoje, o mokėjimų apimtys kris ir toliau. Apgyvendinimo sektoriui, kuris vasarą buvo beveik išlipęs iš neigiamos zonos, antrasis karantinas taip pat sudavė naują smūgį“, − pažymi G. Ilekytė.
Pasak ekonomistės, Lietuvoje atsiskaitymai apgyvendinimo sektoriuje jau krito iki 75 proc., lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. Latvijoje kritimas panašus, Estijoje šiek tiek mažesnis – 65 proc.
Keliuose sektoriuje – nesibaigianti vasara
Remiantis „Swedbank“ duomenimis, mokėjimų kortelėmis apimčių mažėjimas pastebėtas ne tik apgyvendinimo, maitinimo ir oro uostų sektoriuose.
„Lygindami antrojo karantino pradžią su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, matome, kad mokėjimų kortelėmis apimtys Lietuvoje taip pat krito aprangos ir avalynės bei grožio ir sveikatinimo paslaugų sektoriuose, atitinkamai 25 proc. ir 7 proc. Kadangi žmonės yra mažiau mobilūs ir dažniau lieka namuose, mokėjimų apimčių kortelėmis mažėjimas pastebimas ir transporto veiklos sektoriuje“, − komentuoja „Swedbank“ ekonomistė.
Visgi, pasak G. Ilekytės, yra sektorių, kuriems vis dar tęsiasi vasara. Vienas iš tokių yra namų apyvokos sektorius, kuriame mokėjimų apimtys augo daugiausiai šiais metais ir toliau tęsia sprintą be suklupimų (+30 proc). Augimas taip pat fiksuotas išlaidoms maistui bei būtiniausioms prekėms, čia mokėjimų apimtys stabiliai laikosi penktadaliu didesnės nei prieš metus.
„Tiesa, nereikėtų atmesti ir pasikeitusių gyventojų atsiskaitymų įpročių. Dalis išlaidų augimo šiuose sektoriuose yra susijęs su gyventojų pasirinkimu nebenaudoti grynųjų pinigų ir vietoje jų atsiskaityti kortelėmis“, − pastebi ekonomistė.
Ar šių metų Kalėdos bus „liesos“?
Ne vienerių metų statistika rodo, kad šventiniu laikotarpiu gyventojų išlaidos paprastai gerokai išauga. Visgi, ekonomistė prognozuoja, kad šios Kalėdos bus kitokios.
„Tiesa, pokyčiai nebūtinai reikš, kad gyventojų išlaidos šiemet susitrauks. Žinoma, bus gyventojų, kurie dėl pandemijos sukeltų padarinių neteko darbo ir dėl to galės sau leisti kur kas mažiau. Tačiau tie gyventojai, kurie nuo pandemijos nenukentėjo arba nukentėjo nesmarkiai, turės nors ir kitokias, bet tikrai ne „liesas“ Kalėdas“, − sako G. Ilekytė.
Pasak jos, šventiniu laikotarpiu gyventojai greičiausiai negalės mėgautis koncertu ar malonia vakariene restorane. Tačiau tai jie greičiausiai bandys kompensuoti didesnėmis išlaidomis dovanoms namiškiams, maistui ar gėrimams, kuriais gali mėgautis būdami namuose.
„Kitaip tariant, Kalėdų laikotarpis atspindės visus šiuos metus − daugiau laiko namuose, daug mažiau pramogų ir paslaugų mieste, bet kur kas daugiau prekių ir vartojimo neišeinant iš namų“, − apibendrina „Swedbank“ ekonomistė G. Ilekytė.
