Naujasis Darbo kodeksas numato, kad kiekvienas darbuotojas turi teisę į 20 darbo dienų trukmės kasmetines atostogas. Tačiau jame taip pat nustatyta, kad Vyriausybė tvirtina sąrašą kai kurių kategorijų darbuotojų, kuriems priklauso pailgintos kasmetinės atostogos.
Šiame sąraše iš viso įvardyta 18 darbuotojų kategorijų. Jų kasmetinės atostogų svyruoja nuo 25 darbo dienų iki 41 darbo dienos. Šios ilgiausios trukmės atostogos priklauso pilotams instruktoriams, navigatoriams, orlaivių vadams, pilotams, skraidantiems inžinieriams ir operatoriai, orlaivių palydovams.
Mokytojams, kai kuriems kitiems ugdymo įstaigose dirbantiems specialistams, taip pat mokslo darbuotojams priklauso 40 darbo dienų kasmetinės pailgintos atostogos. Tuo metu profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniai darbuotojams numatyta 30 darbo dienų kasmetinės atostogos.
Ilgiau nei kiti darbuotojai atostogauti gali ir kai kurie sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai, psichologai, jūreiviai, atominės elektrinės darbuotojai ir įvairius tyrimus atliekantys specialistai.
20 darbo dienų yra maždaug vienas kalendorinis mėnesis. Jei tartume, kad paprastas darbuotojas ir, pvz., mokytojas per darbinę karjerą sukaups vienodą 35 metų trukmės stažą, tai pastarasis per ją atostogaus 35 mėnesiais arba beveik 3 metais ilgiau nei paprastas darbuotojas.
Sovietinių laikų atgyvena?
Paklausta, kodėl kai kurių profesijų darbuotojai atostogauja kur kas ilgiau nei daugelis, socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė portalui tv3.lt sakė:
„Tai yra paprotinė teisė. Tokios atostogos buvo dar labai seniai. Kažkada tam tikros institucijos savo įsakymais jas nusistatinėdavo. Nebuvo vertinimų, kodėl tokios trukmės. Tiesiog išliko ir viskas.“
Viceministrė pripažino, kad kuriant dabartinį Darbo kodeksą buvo svarstyta galimybė peržiūrėti Vyriausybės nutarimą dėl pailgintų atostogų. Tačiau pasipriešinus profesinėms sąjungoms tokios minties atsisakyta.
„Dabar sakome, jeigu norite ilgesnių atostogų, pirmiausia turite įrodyti poreikį. Turi būti įrodyta profesinė rizika, kad iš tikrųjų jų sąlygos yra kažkokios labai ypatingos, kad jiems reikalinga. O šiaip tai yra iš senų laikų tiesiog palikimas“, – aiškino E. Radišauskienė ir pridūrė, kad ilgesnės atostogos kai kuriems darbuotojams – Sovietų Sąjungos palikimas.
Anot viceministrės, Vakarų valstybėse papildomos atostogų dienos, kaip tam tikri priedai, paprastai numatomos kolektyvinėse sutartyse. Pvz., taip paskatinami kariai ar valstybės tarnautojai. Tačiau esą niekur nebūna taip, kaip mūsų mokytojams, kurie atostogauja kone tris mėnesius per metus.
„Ką darysime? Mes bandėme padaryti. Tačiau bet kokiu atveju mums labai svarbūs socialinių partnerių požiūriai, tai mes kol kas susilaikome. Na, o paskui, matyt, reikėtų vis tiek eiti link to.
Stiprinant socialinį dialogą, daryti tyrimus ir vis tik eiti link vienodų darbo sąlygų, o už tas sąlygas, kurios yra iš tiesų kelia tam tikrą riziką, gali žmonės turėti tam tikrų bonusų, bet klausimas, ar tikrai dvigubai daugiau. Bet čia reikėtų apsispręsti, tai būtų derybų klausimas“, – komentavo E. Radišauskienė.
Ji sutiko, kad mokesčių mokėtojų pinigais išlaikomų biudžetinių įstaigų darbuotojams taikomos daug ilgesnės atostogos gali kelti abejonių.
Bet žinote, kaip pasakyti, kai duodi daug, tai yra gerai, bet kai reikia paimti ir nieko neduoti, tai yra labai blogai. Tiesiog tokios derybos yra labai nelygiavertės. Taip, mokesčių mokėtojų pinigai. Ir mes ne kartą kėlėme šį klausimą. Bet profesinės sąjungos užblokavo ir tiek“, – kalbėjo viceministrė.
Siūlo patiems padirbti mokytojais
Lietuvos mokytojų, švietimo ir mokslo profesinė sąjungos pirmininkas Ramūnas Znutas nesutiko, kad mokytojų atostogos per ilgos. Paklaustas, kodėl jos tokios, pirmininkas kalbėjo:
„Visiems seniai aiškus tas dalykas yra, kodėl taip. Mokytojai dirba padidinto įtemptumo proto darbą. Ir, manau, čia reikėtų daugiau dėmesį kreipti ne į atostogų ilgumą, bet atkreipti dėmesį, kad policininkai žymiai anksčiau išeina į pensiją negu mokytojai, kurie iš tikrųjų emociškai išsenka žymiai greičiau ir daugiau.
Manau, šita problema kur kas didesnė yra. O dėl pailgintų atostogų, čia yra normalu. <...> Iš tikrųjų dirbant su 25–30 mokinių kiekvieną dieną po 5–6 pamokas iš tikrųjų emociškai mokytojas labai ištampomas yra, išvargsta.
Tai yra labai daug vidinės sveikatos reikalaujantis darbas ir tikrai gegužės mėnesį didžioji dalis mokytojų jau būna išsekę. Ir eina jau kaip robotukai. Ir tikrai pirmą mėnesį nuo liepos 1 d. iki 20 d. mes dar nepareiname iš mokyklos, iš tų reikalų. Tik nuo rugpjūčio pajunti, kad pradedi atostogauti.“
R. Znutas mokytojo darbą palygino su darbu bendrovėje, kuri turi tiek pat darbuotojų, kiek klasėje moksleivių. Esą jeigu įmonėje yra vadovas, jo pavaduotojas, buhalteris, tai mokytojui yra kur kas sunkiau.
„Čia atsistoji vienas prieš trisdešimt žmonių, kurie yra augantys ir pilni emocijų įvairių. Ir ar skiriasi vadovavimas tam „uabui“ ir klasei kurioje yra tiek vaikų?“ – aiškino pirmininkas.
Replikavus, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija neturi duomenų, kad mokytojų darbas reikalauja ilgesnių atostogų, jis pasiūlė ministerijos darbuotojams patiems pamėginti padirbti mokytojais.
