Kol įvairūs maisto produktai pasiekia parduotuvių lentynas, jie sugeba prarasti nemažai svorio. Tai atskleidė prekybos centruose pyragus, dešras ir kitus gaminius tikrinę inspektoriai.
Ne tik moterys mėgsta pameluoti savo tikrąjį svorį ar drabužių dydį. Produktų svoris irgi neretai neatitinka nurodyto etiketėje – atrodo, kad ir čia įsisiautėjo „manekenių“ virusas. Lietuvos metrologijos inspekcijos atstovai atskleidė, kad pyragų kepėjai, mėsininkai ir kiti maisto gamintojai bei tiekėjai į parduotuvių lentynas deda „sulysusius“ maisto produktus. Maisto gamintojai ir tiekėjai teisinasi produktų birumu, transportavimu ar net drėgme.
Miltai dažnai nubyra
„Pagal fasuotoms prekėms taikomus reikalavimus jų vardinis kiekis, nurodytas ant fasuotės, turi atitikti fasuotėje esantį faktinį produkto kiekį su leistinu nuokrypiu. Vartotojas, pirkdamas fasuotą prekę, turi įsigyti tiek gryno produkto, kiek jo nurodyta fasuotos prekės etiketėje“, – teigia Lietuvos metrologijos inspekcijos Šiaulių apskrities skyriaus viršininkė Vida Balčiūnienė.
Lietuvos metrologinės inspekcijos (LMI) darbuotojai pusmetį prekybos centruose inspektavo 68 gamintojų (fasuotojų) prekes. Buvo svertos miltų pakuotės, fasuoti mėsos gaminiai, duonos ir pyrago kepiniai. Reidai atskleidė, kad lentynose pirkėjai neretai nusiperka svorio „numetusių“ prekių. Būta atvejų, kai 2 kg miltų pakuotė sumenko 50 g, o 700 g sverianti dešra neteko net trečdalio svorio.
Faktinio produkto kiekio neatitikimų nustatyta pas miltų gamintojus AB „Kauno grūdai“, UAB „Ustukių malūnas“, UAB „Šiaulių grūdai“, pas mėsos produktų gamintojus IĮ „Srovė“, ŽŪK „Evertos maistas“, UAB „Tauragės maistas“, UAB „Šiaudinių mėsinė“, UAB „Vigesta“, pas duonos ir pyragų kepėjus UAB „Lašų duona“, UAB „Utenos duona“, UAB „Mentora ir Ko“, UAB „Plungės duona“.
Susitraukė duona ir mėsos gaminiai
Inspektorių reidai neaplenkė ne tik Lietuvos gamintojų – tikrintos miltų, mėsos gaminių bei duonos kepinių iš Estijos, Lenkijos, Italijos bei Latvijoje fasuotos prekės. Jose taip pat buvo nustatyta kiekio trūkumų.
„Šiaulių apskrities skyrius, tikrindamas miltų, duonos ir pyrago bei mėsos gaminius apskrityje, taip pat nustatė pažeidimų. Atlikta 14 patikrinimų, per kuriuos patikrintos 379 miltų fasuotės, 127 duonos ir pyrago kepinių fasuotės bei 98 mėsos gaminių fasuotės. Paaiškėjo, kad 42,7 proc. tikrintų miltų fasuočių, 40,8 proc. mėsos gaminių fasuočių ir 31,5 proc. duonos bei pyrago kepinių fasuočių neatitiko kiekio reikalavimų“, – vardija V. Balčiūnienė. Anot jos, daugiausia pažeidimų buvo nustatyta miltų platintojo UAB „VVR Baltic“, kurio net 50,5 proc. tikrintų pakuočių neatitiko kiekio reikalavimų, bei miltų gamintojo UAB „Šiaulių grūdai“ – 40,2 proc. Mažiausia pažeidimų – S. Krivicko įmonėje „Fasma“, kurios tik 5,8 proc. miltų pakuočių neatitiko kiekio reikalavimų.
Iš mėsos gamintojų – ŽŪB „Delikatesas“ 25,5 proc., duonos kepėjų – UAB „Radviliškio duona“ 13,5 proc. tikrintų gaminių neatitiko kiekio reikalavimų.
Siūloma bausti gamintojus, o ne platintojus
Situaciją dėl sumenkusių produktų sutikę komentuoti įmonių atstovai teigia besijaučiantys ne visiškai pagrįstai baudžiami.
„Manau, kad turėtų būti baudžiamas produkto gamintojas, t. y. fasuotojas, o ne platintojas, t. y. perpardavėjas ir pan. Faktiškai mūsų įmonė miltų nefasuoja ir nėra galimybės kiekvienąkart pasverti perkamą produkciją. Nueinama lengviausiu keliu – nesivarginama ieškoti gamintojo, t. y. fasuotojo, net artimame užsienyje“, – mano UAB „VVR Baltic“ direktorius Domantas Čirvinskas. Jis teigia, kad situacija dėl maisto produktų svorio nuokrypių jau yra žinoma gamintojams.
„Apie neatitikimus jau senokai pranešėme gamintojams. Nuoširdžiai tikiu, kad jie šią problemėlę išsprendė. Negalėčiau patvirtinti, kad būtent 50,5 proc. pakuočių neatitiko reikalaujamo kiekio. Gali būti, kad patikrintos 2-3 parduotuvės, o kitose gali ir nebūti kiekio nuokrypių, netgi, priešingai, būna pertekliaus – viršsvorio. Žinia, miltai fasuojami popierinėse pakuotėse, tai – birus produktas. Natūralu, kad transportuojant ar kraunant į lentynas gali nubyrėti. Yra ir daugiau niuansų, lemiančių miltų svorį, pavyzdžiui, drėgmė, galimai pažeistos pakuotės ir pan.“ – nustatytų pažeidimų priežastis įvardija D. Čirvinskas. Drėgmę, kaip produkto svorį lemiančią priežastį, įvardija ir kitų įmonių atstovai.
„Tikrinant mūsų įmonėje sandėliuojamus fasuotus miltus, nuokrypų metrologai nenustatė, taigi peršasi išvada, kad nustatyti 5,8 proc. svorio neatitikimai galėjo atsirasti dėl natūralaus drėgmės sumažėjimo laikymo metu“, – mano S. Krivicko įmonės „Fasma“ prekybos vadovė Gintarė Bubelienė.
Dešros nudžiūva, pyragai sukempa…
Visoms prekybos įmonėms, kuriose nustatyta pažeidimų, nurodyta išimti iš prekybos kiekio reikalavimų neatitinkančias miltų pakuotes, duonos, pyrago bei mėsos gaminius. Be reikalavimų pašalinti pažeidimus, inspektoriai surašė administracinių teisės pažeidimų protokolus bei skyrė baudas. Stebimos teigiamos tendencijos.
„Situacija gerėja, šie pažeidimai nėra sistemingi, gamintojai stengiasi, kad jų gaminami produktai vartotoją pasiektų kokybiški ir atitiktų fasuotų prekių kiekio reikalavimus“, – teigia V. Balčiūnienė. Jos nuomone, maisto produktų gamintojų elgesys nebūtinai būna piktybiškas.
„Tarkime, šalto rūkymo dešrų realizacijos laikas yra ilgas, jam baigiantis jos nudžiūva. Duonos ir pyrago kepiniai gali nukepti, miltai gali nudžiūti dėl laikymo sąlygų“, – pastebi V. Balčiūnienė. Kaip bebūtų, maisto gamintojai ir tiekėjai turi garantuoti, kad maisto produkto kiekis atitiktų etiketėje skelbiamą.
„Teisės aktai nenumato pateisinamų priežasčių dėl fasuočių neatitikimo teisinės metrologijos reikalavimams, t. y. dėl leistino neigiamo nuokrypio viršijimo. Vartotojas negali būti apgaunamas – sufasuotas produktas turi sverti tiek, kiek nurodyta etiketėje su leistinu nuokrypiu“, – teigia V. Balčiūnienė.
Už padarytą administracinį teisės pažeidimą fiziniams asmenims numatyta bauda nuo 100 iki 1000 Lt, įmonėms – nuo 300 iki 2000 Lt, tačiau atsakingam asmeniui pirmą kartą per metus nusižengus už nurodytą pažeidimą siūloma per 10 darbo dienų sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos, šiuo atveju – 150 Lt.
Manipuliacijos svoriu
Tai ne vienintelės prekybininkų manipuliacijos dėl svorio. Jos, tik teisėtos, prasidėjo prieš keletą metų, kai daugelis maisto produktų pasigavo „manekenių“ virusą – pakuotės išvaizda nepasikeitė, tačiau svoris buvo sumažintas. Prasidėjus ekonomikos griūčiai 2008-aisiais, litro talpos pieno pakuotės susitraukė iki 0,9 ar net 0,8 litro, nors kaina daugeliu atvejų liko ta pati. Panašus likimas ištiko kefyrą ir kitus pieno produktus. Pusšimtį gramų svėrę varškės sūreliai susitraukė iki 40 ar net 38 g, o 200 g svėrusios varškės pakuotės „sulyso“ iki 180 g.
Įprastai 200 g svėrusios sausainių pakuotės besveria 180 ar 160 g. Traukėsi ir duonos bei kitų miltinių gaminių svoris. „Manekenių“ virusas užkrėtė ir kai kuriuos miltų gamintojus – vietoj 2 kg pakuotės liko 1,75 kg. Dar viena prekybininkų manipuliacija- optinė apgaulė. Dažnai nusipirkus maisto ar vitaminų pakuotę aiškiai matyti, kad joje dar yra vietos bent trečdaliui produkto. Kartais, norint visiškai užpildyti pakuotę, tektų suberti keturių ar net penkių indelių turinį.
Panašių gudrybių, kaip ir maisto gamintojai, griebėsi net kai kurie degtukų gamintojai – dėžutėse vietoj 45 degtukų beliko tik 40. Rinkodaros specialistai tokius atvejus linkę vadinti psichologine kainodara.
Užsienyje populiarėja parduotuvės, kuriose įprastai supakuoti produktai parduodami nefasuoti, pavyzdžiui, galima įsigyti tris kiaušinius arba 400 g miltų, tereikia turėti savo daugkartinę tarą. Tokiu būdu skatinama vartoti atsakingai – pirkti tiek, kiek reikia, kad nereikėtų išmesti, ir tausoti gamtą, nemokant už pakuotes, kurios paprastai būna išmetamos. Taip išvengiama ir prekybininkų manipuliacijų.
Produktai „liesėja“, žmonės – nelabai
Tai, kad „liesėja“ maisto produktai, dar nereiškia, kad lietuviai mažiau valgo. Daugelyje Europos šalių išlaidos maistui nesiekia nė šeštadalio namų ūkio išlaidų. Lietuvoje šios išlaidos sudaro daugiau kaip trečdalį namų ūkio išlaidų.
Lietuvos vartotojų instituto duomenimis, per pastaruosius metus šalyje labiau keitėsi maisto vartojimo įpročiai. Tarkime, beveik dvigubai sumažėjo jautienos suvartojimas, išaugo paukštienos vartojimas. Mažiau valgoma ir grūdinių produktų, daržovių ir vaisių.
